Su savo pirmagime kartu miegojau iki maždaug trečio gimtadienio.Buvo sunku,nes labai "maldavosi" lovoje,galėjau miegoti tik atsigręžus veidu į ją ir dar apkabinus viena ranka,nes tuoj pakeldavo skandalą.
Kai gimė antroji,jau buvau protingesnė.Kartu pamiegojom tik pirmas kelias savaites,kol sustiprėjau po gimdymo.Po to iškomandiravau į vežimėlį - iš vakaro pasupdavau jame ir likdavo ten miegoti.Kai vežimėlis tapo per mažas,pamėginau migdyti lovelėje.Švelniai prieš miegą palaikydavau ant rankų,po to paguldydavau ant šonelio į lovelę ir gulinčią švelniai "pakočiodovau",kol apsisnausdavo.Ir ką jūs sau manot?Dabar maniškei beveik pusantrų metukų,o aš ją iš vakaro paguldau į lovelę ir IŠKART išeinu iš kambario,o ji sau ramiai paguguoja viena kambary ir be jokio vargo užmiega.O aš kaip KARALIENĖ miegu kitam kambary ir KAIFUOJU
Mamytės,mano patarimas būtų toks:svarbiausia,migdykite visada tuo pačiu laiku.Sukurkite savo migdymo ritualą,kuriam niekada nenusiženkite.Aš saviškę 20.30 val.pamaitinu šiltu mišinuku,nuprausiu,aprengiu pižamyte,būtinai atsisveikinam su visais šeimos nariais,užsidarom kambary,kur dega naktinė lempelė,trumpai pasūpuoju ant rankų,paguldau ant to pačio šonelio,padedu šalia TĄ PATĮ zuikį,apkamšau,užgesinu šviesą,paglostau galvelę ir išeinu.Nepatikėsit,bet jau daug mėnesių nepraleidžiu nei vieno šio žingsnio ir mano mergaitė jaučiasi rami ir saugi.Ji kiekvienąkart pakelia rankutę iš anksto,kad apkabintų mano padėtą zuikį