maniskiui metukai ir beveik menuo, nuo pat pirmu dienu kai parsiveziau is ligonines guldydavau maziu miegot i jo lovyte, nors ir neramu buvo, kad negirdesiu, kad kas neatsitiktu, bet viskas buvo gerai, lovyte nuo musu lovos stovi per kelis metrus, todel jokiu rupesciu nebuvo, ir pamaitindavau ir vel paguldydavau atgal i lovyte...
buna aisku atveju, kad mazylis prasibunda nakti ir verkia, nieks nenuramina, nei glostymai nei ciuciavimai tada pasiguldau pas save i lova, bet siaip jis visada miega tik savo lovytej ir paguldytas be jokiu dainavimu, mylavimu, ciuciavimu pats uzmiega tiek dienos miegelio 2 kartus, tiek miegucio nakti
jei ka nors skauda (pvz dantukai dygsta, ar pilvuka pucia) tai buna kartais tenka pastovet salia lovytes, kad jam ramiau butu, arba pirsta duot isikabint, bet labai reti tokie atvejai...
ir as sutinku su ta nuomone, kad miegojimas kartu negerai ir vaikiukui ir tevams, nes as ir pati pasiguldzius maziu salia bijau kad neprispausciau, kad vyras neprispaustu, miegu visai ant krasto nors lova pas mus plati

o be to juk ir teveliams norisi "paisdykaut", tai as pvz kazkaip net nenoriu myletis kur vaikas miega, ai o gal ims ir atsibus

tai paskiaus visiems blogai ir tevai negave ir vaikas kol vel uzmigs

o ka jau sneket apie intymu gyvenima kai mazylis miega kartu su tevais lovoj....
zodziu kazkaip padrikai as cia viska surasiau

na bet man regis paprasciausia vaikiuka pratint nuo pirmu dienu... puikiai suprantu, kad kai vaikai kelias nakti valgyt patogiau juos migdyt savo lovoj kad nereiktu keltis maitint, bet cia jau mamu islepimas, o paskiaus kai maziukas paauga jis nebesupranta kodel turi miegot vienas, nes pripranta