Galiu pasidalint sava patirtimi... Mums greit 1 m ir 4 mėn, o savo lovytėje vaikas miega jau kokią savaitę

. Miegodavom kartu, nes kai vaikas naktį keldavosi virš 10 kartų, nebepajėgdavau jos kilnot iš lovytės. Tiesiog taip buvo paprasčiau, nors trise tikrai neišsimiegodavom. Ko gero, taip ir būtume gyvenę dantis sukandę, bet.. sutikau pažįstamą psichologę, dirbančią su vaikais. Ji griežtai patarė vaiką guldyt į lovelę atskirai, nes pas ją nemažai lankosi vaikų, kurie jau ir mokyklą lankyt pradėjo, o iš tėvų lovos nesikelia. Be to, tokius vaikus atpažįsti iškart (čia jos žodžiai), nes tokie vaikai nejaučia ribų, lenda į burną. Išgirdus tokią nuomonę sunerimau. Ką daryt? Nesinori vaiko grūst per prievartą... Sukau galvą, kol su vyru nusprendėm leist vaikui dienom pažaist lovytėje, apsiprast su ja.. Nustebau, kad jai visai patiko

. Vakare lovytę pristatėm prie mūsų lovos ir nukėlėm sienelę. Dabar kai naktį pabunda, atropoja prie manęs, pamaitinu ir ramiai sakau eit į savo lovytę. Nuropoja, įsitaiso ir užmiega

.
Daug prirašiau - o esmė tokia, leist vaikui pasibūt, priprast, užsiimt kokia malonia veikla lovytėje, kad sukelt geras emocijas ir jokiu būdu ne staiga, per prievartą - nuo šiandien atskirai. Ir dar nuolat bandyt... Manau, kad viskam ateina savas laikas.. Nenori šiandien, tai gal rytoj užsinoręs?
Sėkmės