Kaip jį pamiršti?

Man kaip tis sian dukryte susirgo, tai vos nepagimdziau nuo nuolatines itampos ir tampimosi bet nieko
o i teisma as paduosiu del alimentu, nes viena su dviem vaikais ne kas.. be to bus ramu, neteks bendrauti ir ne duok Dieve ko nors prasineti veliau..
O taip kaip pas tave pas mus irgi buvo, tik manoji dar nekalba, uztad kai jis ja ant ranku pabande paimti ziauriai apsiverke, nes tevo nepazista..

Mano situacija panasi i Mariem, tik tiek, kad mes su ex buvom susituoke, jis savo vaikus karts nuo karto prisimena, ir as jau nebe nieštukė, o 2 vaikų mamytė, jaunelei rytoj bus 3 mėn.
Bet ne apie tai kalba.......Sakyk, Beladona, kaip tą neapykantos jausmą savo ex prislopinti?Daug laiko praeina kol ta neapykanta pradingsta?

viskam reikalingas laikas tik kazkodel nelabai suprantu,kas yra neapykant,nemoku pykti ilgai,meile nugali viska jk nagalima nekesti zmogaus kurio nera salia,tu privalai pamirsti,gyventi sau,o jis te eina povelniais,ko kankiniesi?negalvok apie ji kaip apie asmenybe,juk ji nevertas nei tavo asaru nei tavo minciu apie ji

na, as jau pereaugau neapikanta..per daug visko buvo.. pas mane liko toks tupas vakuumas.. jei nereiketu su juo bendrauti, tai kaip ir nebutu problemu.. o kadangi daznai tenkas su juo pasibarti, tai laaabai sunku. Jis turi dvi kitas seimas ir vaikus, is esmes as su musu vaikais jam visiai nereikalingi...bet jis vis vien lenda, kad tik nervus patampyti, grasina, gasdina...
Kas keisciausia, tai, kad as ji dar ir mylio na durnai viskas zodziu..

Pazistu ta neapykantos jausma - tarpais ir man atrodo, kad nekenciu vyro, ypac tais momentais, kai jauciuosi skaudinama. Paskui praeina bogas metas, ir vel zinau, kad myliu, ir niekas to jausmo neisraus. O taip noretusi... Nebutu taip skaudu. Tik kas blogiausia - neapykantos jausmas blogina mano pacios savijauta. Tai blogas jausmas, ir nenoriu jo jausti. Pavargau nuo pergyvenimu, nuolatinio galvojimo apie musu gyvenima. Nejauciu tikro gyvenimo dziaugsmo. Kirminas grauzia - ar tikrai padariau viska, kad isgelbeciau seima

Manau mes pacios siek tiek kaltos..
reikia moketi nukreipti savo demesi nuo savo skausmo i kitus pozitivius dalikelius..vaikelius, kokia nors veikla.. kai uzsiemusi tai ir sirdi maziau skauda laiko saves gailetis nebelieka
Reikia atrasti nuostabuji pasauli is naujo... uz musu niekas nepamatys to grazaus sauleledzio, niekas nepajaus nuostabu maisto skoni, lietaus gaivuma... mes tik turime buti atviri jausmams.. gyvenimas kupinas nuostabiu akimirku.. nereikia nuo ju sleptis po skausme sidu

QUOTE(Mariem @ 2008 04 30, 23:16)

Jau kai laukiausi pirmo vaikelio, norėjau išsiskirti su savo draugu, nes nesugebėjau jam atleisti išdavystės. Tuo metu jis manęs nepaleido. O man valios pritruko.
Paskui susipykom, vaiką auginau viena, bet tesėsi mūsų susitikimai. Vėl pastojau. Jis antro vaiko norėjo, pradėjom vėl gyventi kartu, tačiau jaučiausi visiškai vieniša, iš jo nesulaukdavau jokio palaikymo ir net kai labai sirgau nepadėjo prižiūrėti mūsų vaikelį. Namo jis grįždavo tik pernakvoti, neliko jokios šilumos mūsų santykiuose.  Beveik kiekvieną savaitgalį jis išvažiuodavo į kaimą pas savo tėvus. Jaučiausi išduota, nemylima, nepasitikėjau juo. Vėl panorau skirtis, jis vėl nepaleido. Norėjau susirasti kitą, bet greičiau sužinojau, kad jis jau kuri laika susitikinėja su kitą, o man meluoja, kad dirba. Dabar aš juo nei kiek nepasitikiu ir nematau jokios perspektyvos būti laimingiem kartu. Jis, būdamas neištikimas visą laiką žarsto man visokius priekaištus, kad man tik „kiti vyrai galvoj“.
Man paskutinis nėštumo mėnuo su juo nebendravau koki mėnesį ir vėl pasijutau laiminga, kad ir kaip sunku būti vienai, nėščiai ir su mažu vaikų, buvo daug geriau nei su juo. O dabar jis vėl pasirodė, atvažiavo trečią val. nakties girtas. O aš durnelė jį priėmiau. Nenoriu būti su juo, bet ir pamiršti jo negaliu.. O kai jis dar kartais taip ima ir pasirodo tai visai nesigauna pamiršti.
O jausmai mano niekur nėra dingę, kad ir kiek jis mane skaudino, vis vien aš jaučiu jam švelnumą.
Žodžiu, norėčiau jį kuo greičiau pamiršti ir sugebėti atsispirti jam. Ir dar labai norėčiau sutikti kitą, kuris mane mylėtu ir gerbtu. Bet kai ex vis kišasi, tai neimanoma.

<{POST_SNAPBACK}>

Mariem, ismok save gerbti. Turek savigarbos. Jis ne vienintelis vyras nei tavo kaime ar tavo mieste. Jeigu tu pati nesugebi nuo jo atsiriboti ir susigaudyti savo jausmuose, tai jis tavimi ir manipuliuoja. Ka reiskia jis nenori taves paleisti? Ar jis su virve ar lenciugu laiko prirakines? Tikrai ne manau. Jeigu tu leidiesi, kad jis tave skaudintu, tai jis tai ir daro. Zinai, kas blogai yra? Zut but bet kokia kaina nori buti su vyru. O ar negalima pagyventi vienai su vaikais. Juk visas gyvenimas nesisuka ant vyru. Gerai, kad forume issikalbi, tau buna lengviau. bet problema vistiek neispresta.
Kalbi kad nori sutikti kita. Nelinkeciau tam kitam tokios moters kaip tu, kuri nesusigaudo jausmuose. Kad pradeti bendrauti artimiau ir gyventi su kitu reikia pirmiausia savo jausmuose susigaudyti ir tavyje negali buti jokio pirmojo vyro. Kaip tu sutiksi kita jeigu vis dar tebemyli savo vaiku teva?

Mano Santa Barbara tęsiasi toliau. Vakar sėdėjau kavinukėje, staiga atsirado jis. Pasisveikino, prisėdo. Pradėjome kalbėtis, tas, anas, vartyti praeitį, ir jis man pareiškė, kad jei aš vaikelį praradau, tai esu kalta tik aš, nes tą mėnesį dirbau "vos ne paromis" savęs negailėdama. Man akys ant kaktos iššoko. Kaip taip galima kalbėti?? Šitaip neprisiimti atsakomybės? Man šaukštelis iš rankos iškrito, o žodžiai strigo gerklėje. Kai ėjome iš kavinukės, pokalbis peraugo į aršų ginčą, jis mane pavadino mažvaike, tai jau tada aš nesusivaldžiau ir trenkiau jam per veidą. Pavadino "kale" ir nuėjo. O dar mane sąžinė pradėjo griaužt, kam aš trenkiau, juk taip negalima...

perskaiciau viska ir tiesiog pritruko zodziu.o dar vienoje is temu apie meile sau,berods,tu rasei,kad myli save,nes moki myleti antra puse...neduok Dieve tau tokios antros puses kaip si.koks skirtumas,ka jis dabar sako?koks skirtumas,kaip jis save bando nuraminti,kaip pasiteisinti pries tave,jei nutiko taip,kaip nutiko ir tu jau nebenesioji kudikio?jis jauciasi kaltas,nes jis toks yra.ir jam tikrai sunku su ta nasta gyventi,todel visaip bando ja perkelti tau,tipo tu pati kalta,cia tavo kunas,cia tavo sveikata,cia tik nuo taves priklauso, bla bla bla...leisk paklausti,jei nebutum persileidusi,nebutu problemos?nebutu jokio skausmo?viskas kaip ir gerai?kiek supratau,tu persileidai jam pakelus pries tave ranka.tai esme yra tik tai,kad persileidai?o kad musa,tai cia niekis?cia meile?
jo akimis tu kale.ir as tikiu,kad jis tikrai taip galvoja,nes tu leidi jam su tavim elgtis kaip su kale.tiek ta blogaja prasme,tiek kaip su mazu bejegiu suniuku,kuris visada bus prisirises ir laizys kojas,nepaisant to,kad bus skriaudziamas.nenoriu izeisti,tikrai,bet tiesiog nesuprantu.kaip nuo tokio zmogaus gali tiektis susilaukti sveiku graziu vaiku,sukurti seima,isgyventi tikra meile,na kaip galima taip mastyti?jei juoda spalva nera balta,tai kodel tu vis tiek dazai baltai?kam sviesini?nera ir nebus jis toks,kokio tu nori,kokio tau reikia ir kokio nusipelnei.nebus!
suprantu,kaip sunku tai pripazinti,tai is tikruju suvokti,taciau turi du pasirinkimus:arba susitaikyti su tuo,kad kuo toliau nuo tokio zmogaus,tuo tau geriau bus,arba kuo arciau tokio zmogaus,tuo daugiau kentesi.ir apsisprendi cia tik tu.taip kad rezultate uz savo gyvenima,savo laime arba skausma,atsakai tik tu.tau spresti,ko pati esi verta-ar meiles,ar smurto.tik jei pasuki tuo tamsiuoju keliu,tai karciu asaru lieti nebeverta,nes pati jas pasirinkai.

Ačiū labai... Iš tikrųjų aš nenoriu galvoti "oi, kaip čia toliau, kaip čia bus...", nes tokios mintys tik trikdo kasdienę veiklą. Laikas po truputį išgrynina tai, kas buvo slėpiama ar dangstoma. Po truputį, kas minutę tuo įsitikinu.

taip,laikas labai daug ka gali.uzsiimk veikla,tau malonia ir idomia veikla,daryk kazkam gera,pradedant vietos uzleidimu autobuse, baigiant gelytes nupirkimu ir iteikimu pirmam pasitaikiusiam simpatiskam praeiviui, komplimento pasakymu,nepatikesi,bet tokie dalykai daro stebuklus.pabandyk ir pamatysi,kaip zmones nusvinta.o tada gra ir tau,kyla tavo verte,jautiesi kur kas geresne.ir tada tikrai po truputi pradesi save pamilti.tikraja tu zodziu prasme pamilti.ir niekad nesustoti.laikykis,sekmes

Paryškintas patarimas - super