bet vistiek truputi baisu. nors kiek kalbejausi su praeitais metais baigusia studente sake buvo baisiau gintis praktika, nei bakalaurini.
aš ką tik pažiūrėjau, kaip bus vertinamas darbas procentaliai. tai tik 10 proc. lems gynimas. daugiausiai lems recenzento nuomonė, paskui oponento ir komisijos. brrrr....
QUOTE(Fixa @ 2014 01 02, 17:26)
aš ką tik pažiūrėjau, kaip bus vertinamas darbas procentaliai. tai tik 10 proc. lems gynimas. daugiausiai lems recenzento nuomonė, paskui oponento ir komisijos. brrrr....
o as net nezinau dar kas kiek procentu ir apie tuos recenzentus neismanau. tik zinau, kad pernai viena labai guodesi gavusi labai reiklu recenzenta. ka jis gali lemti?
QUOTE(♥vivo♥ @ 2014 01 02, 17:14)
o as net nezinau dar kas kiek procentu ir apie tuos recenzentus neismanau. tik zinau, kad pernai viena labai guodesi gavusi labai reiklu recenzenta. ka jis gali lemti?
šiaip mano nuomone, geriausiai turėt labai reiklų darbo vadovą, tada ir recenzentas nebaisus
man taip buvo bakalaurą rašant. o dėl recenzento, tai kalbėjau su savo darbo vadovu, nu tipo, gal kažkaip galima gaut geresnį, tai jis man papasakojo kaip vyksta viskas - ateina recenzentai ir išsirenka juos dominančias temas, o kas lieka, tai gauna tie recenzentai, kurie nieko nesirinko kaip supratau, jokio skirstymo kaip ir nėra 
ir šiaip, tikrai būna tokių recenzentų, kurie pro pirštus į viską pažiūri, bet būna tokių, kurie labai kabinėjasi, o jei nebūna prie ko prisikabinti, tai kabinėjasi dėl ne vietoj padėtų kablelių 
QUOTE(Sypsenele35 @ 2014 01 03, 09:01)
Man ir gynimas kitą savaitę...
Vadovei aš pirma ir vienintelė studentė, tai net nežinau kaip čia viskas mums bus.
Vadovei aš pirma ir vienintelė studentė, tai net nežinau kaip čia viskas mums bus.
gal kaip tik tas labai gerai - vienintelė ir pirma reiškia gavot tikrai pakankamai dėmesio
geriau nei būt kokia 15ta
man panašiai ir buvo, kai aną kartą bandžiau gintis. tai kaip su visais deramai aprat darbus, įsigilinti į juos? niekaip.. tiesiog konvejeris gavosi.
QUOTE(Fixa @ 2014 01 03, 09:48)
ateina recenzentai ir išsirenka juos dominančias temas, o kas lieka, tai gauna tie recenzentai, kurie nieko nesirinko kaip supratau, jokio skirstymo kaip ir nėra ir
kaip supratau, jokio skirstymo kaip ir nėra ir ju vietoje as irgi nesirinkciau. man butu vienoda kokia tema.
esu girdejusi kaip darbus vertino vienas filosofijos profesorius. ju net neskaitydavo. mesdavo pro balkona. 2 virsutiniai 10, sekantys 4 - 9, o likusieji 8. Aisku ne baigiamuosius cia taip, bet labai jau filosofiskai.
QUOTE(♥vivo♥ @ 2014 01 03, 13:49)
ju vietoje as irgi nesirinkciau. man butu vienoda kokia tema.
esu girdejusi kaip darbus vertino vienas filosofijos profesorius. ju net neskaitydavo. mesdavo pro balkona. 2 virsutiniai 10, sekantys 4 - 9, o likusieji 8. Aisku ne baigiamuosius cia taip, bet labai jau filosofiskai.
esu girdejusi kaip darbus vertino vienas filosofijos profesorius. ju net neskaitydavo. mesdavo pro balkona. 2 virsutiniai 10, sekantys 4 - 9, o likusieji 8. Aisku ne baigiamuosius cia taip, bet labai jau filosofiskai.
Is tokiu ir atsiranda anekdotai
Šiandien gyniausi savo bakalaurinį darbą MRU. Pasižadėjau įkelti gynimo ppt ir kalbą, jei gausi 9 arba 10, taigi... 
Pati, nors ir nebijau viešai kalbėti, buvo daug streso, tad dalinuosi įspūdžiais su jumis:
1. Svarbu kalbėti, o ne skaityti (jeigu kalbate gyvai, komisija žiūrės į jus, jeigu skaitysite - vartys darbą ir tikrai ras klaidu)
2. Į skaidres sudėkite tik esminę info. Visą kitą pridėkite kalbėdami
3. Pateikite įdomiu skaičių, statistikos arba paveikslėlių (bent nedaug, kad netrodytų, jog jūsų darbas paviršutiniškas)
4. Gyliai įkvėpkite ir parodykite, ką sugebate geriausiai
Norėdama išlikti anonimiška, ištryniau savo vardą, pavardę, taigi liks tik ppt ir kalba.
Sėkmės visiems, kuriem gynimai dar nusimato
O aš pagaliau - diplomuota ekonomistė))
1 skaidrė
PRIEMONIŲ, APSAUGANČIŲ ŠIUOLAIKINIŲ PINIGŲ ATSARGAS NUO NUVERTĖJIMO, APŽVALGA
Autorius: VV
Vadovas: prof. R.Jasinavičius
Ekonomikos ir finansų valdymo fakultetas
2 skaidrė
Tyrimo problema:
Šiuolaikinių pinigų vertės neapibrėžtumas ir jų perkamosios galios ženklus mažėjimas, juos kaupiant ir laikant atsargose.
Tyrimo objektas:
Šiuolaikinių pinigų perkamoji galia ir jai įtaką darantys veiksniai.
Tyrimo tikslas:
Surasti saugias ir efektyvias priemones, apsaugančias šiuolaikinių pinigų, kaupiamų atsargose, perkamąją galią ilguoju periodu.
3 skaidrė:
Tyrimo uždaviniai:
Apžvelgti pinigų raidos pagrindinius aspektus;
Išskirti pinigų funkcijas ir bruožus;
Išanalizuoti šiuolaikinių pinigų vertės suvokimą;
Išsiaiškinti šiuolaikinių pinigų perkamosios galios mažėjimo priežastis ir valstybės bei bankų įtaką pinigų vertei;
Išanalizavus skirtingas priemones, apsaugančias pinigų perkamąją galią, išskirti saugiausias ir efektyviausias.
4 skaidrė
Analizė: lyginamoji
Tyrimo objektai:
Indėliai
Iždo vekseliai
Vyriausybės obligacijos
Investicinis auksas
S&P 500 indeksas
Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Lietuvos bankas, internetiniai puslapiai
5 skaidrė
Matavimo objektas: finansinių priemonių ilgalaikė grąža ir infliacija
Matavimo vienetai: procentai
Laikotarpis: 2004 2013 metai
Tikslas: išskirti priemones, išsaugančias šiuolaikinių pinigų, kaupiamų atsargose, perkamąją galią ilguoju periodu
6 skaidrė:
grafikas
7 skaidrė:
grafikas
8 skaidrė
Tyrimo išvados
Infliacija yra dviejų rūšių: kainų ir pinigų.
Atsargos, kaupiamos simbolinių dekretinių pinigų pavidalu, laike praranda savo vertę dėl pinigų infliacijos.
Pinigų kiekio didėjimas nekintant gėrybių skaičiui kelia prekių ir paslaugų kainas.
2004 2013 m. akumuliacinė infliacija Lietuvoje sudarė 32,14 %. Tai reiškia, kad per dešimtmetį lito perkamoji galia nukrito beveik trečdaliu.
Lito perkamosios galios silpnėjimas verčia ieškoti priemonių, galinčių išlaikyti piniginių atsargų vertę ilguoju periodu.
Svarbu pasirinkti tinkamas finansines priemones pinigų perkamajai galiai išlaikyti: atliktas tyrimas parodė, kad indėlių ir iždo vekselių reali grąža Lietuvoje yra neigiama.
Obligacijos išlaikė 100 % pinigų perkamosios galios, todėl yra tinkama finansinė priemonė.
S&P 500 indeksas (114 %) ir investicinis auksas (284,4 %) ne tik išlaikė, bet ir padidino realią pinigų perkamąją galią ilguoju periodu.
KALBA
Laba diena,
1 skaidrė
Esu VV ir šiandien trumpai apžvelgsiu savo bakalaurinio darbą
2 skaidrė
Pavadinime iškart atsispindi darbo problema t.y. pinigų, laikomų atsargose perkamosios galios mažėjimas, kuris smukdo kiekvieno visuomenės nario finansinę būklę. Siekiant išsiaiškinti šio smukimo priežastis, pinigų perkamoji galia pasirinkta tyrimo objektu. Pagrindinis darbo tikslas, atsižvelgiant į išketą problemą, buvo surasti saugias ir efektyvias finansines priemones, kurios išsaugotų pinigų perkamąją galią ilguoju periodu. Šią temą itin išsamiai analizuoja Austrų ekonominė mokykla, todėl darbe rėmiausi šios mokyklos atstovų darbais.
3 skaidrė
Tam, kad įgyvendinčiau darbo tikslą, išskyriau 4 esminius uždavinius. Kadangi tema susijusi su pinigais, buvo svarbu apžvelgti pinigų raidą ir padaryti išvadas apie tai, kaip ir kodėl vienos mainų priemonės keitė kitas. Ši informacija leido analizuoti šiuolaikinių pinigų vertės suvokimą. Bene svarbiausias uždavinys buvo išsiaiškinti šiuolaikinių pinigų perkamosios galios mažėjimo priežastis ir tai kokią įtaką tam darbo valstybė ir bankai. Tik atsižvelgiant į jas galima išskirti saugiausias ir efektyviausias priemones, kurios apsaugotų pinigų perkamąją galią ilguoju periodu.
4 skaidrė
Metodinėje dalyje išanalizavau skirtingas finansines priemones, iš kurių tyrimui pasirinkau 5. Pirmos trys tai indėliai, iždo vekseliai, Vyriausybės obligacijos. Pasirinkimą nulėmė jų paprastumas: padėti indėlį, ar įsigyti skolos vertybinių popierių nėra sudėtinga. Taip pat šios priemonės yra vienos populiariausių Lietuvoje. SEB banko duomenimis net 76 proc. Lietuvos finansinio turto yra indėliai, o indėlių likučiai šiuo metu sudaro beveik 30 mlrd. LT. Dar viena priemonė, tai investicinis auksas. Teorinėje dalyje nagrinėta pinigų istorija parodė, kad taurieji metalai nuolat turi paklausą dėl vidinės vertės ir riboto kiekio. Taip pat įtraukiau S&P 500 indeksą, kuris nusako su indeksu susietų fondų rezultatus. Laikoma, kad tai gana rizikinga finansinė priemonė, kadangi rezultatus stipriai lemia ekonominiai nuosmukiai, tačiau ilguoju laikotarpiu gali atnešti teigiamą realią grąžą. Tai ir norėjau patikrinti.
Rėmiausi Lietuvos statistikos departamento ir Lietuvos banko duomenimis, bei istorinėmis aukso ir S&P 500 indekso kainomis.
5 skaidrė
Matavimo objektu pasirinkau finansinių priemonių ilgalaikę grąžą. Tam, kad lyginamas būtų kuo tikslesnis, skaičiavau procentinius dydžius ir jų pokyčius. Tyrimas apima periodą nuo 2004 iki 2013 metų. Įvertinau infliacijos Lietuvoje įtaką kiekvienos finansinės priemonės grąžai.
Tikslas:
6 skaidrė
Matome, kad visos finansinės priemonės atnešė nominalią grąžą: indėliai ir iždo vekseliai apie 30 proc. obligacijos beveik 50 proc., indeksas apie 70 proc., o į auksą investuota suma per dešimtmetį padidėjo daugiau nei 4 kartus.
7 skaidrė
Vis dėlto, kad nustatytume realią visų finansinių priemonių grąžą, svarbu įvertinti infliacijos įtaką. Šiame grafike matyti, kad indėlių ir iždo vekselių reali grąža yra neigiama. Taigi populiariausia dar nereiškia geriausia. Vyriausybės obligacijos per 10 metų išlaikė 100 proc. investuotų pinigų perkamosios galios. Nors nominaliai investuotojas turės 147,7 LT, realiai jų perkamoji galia, lyginant su 2004 metais bus 100 LT. S&P 500 indekso galutinis 10 metų rezultatas yra teigiamas ir realus prieaugis siekia 14 proc. Investicinio aukso grąža akivaizdžiai pranoko visų kitų nagrinėtų priemonių grąžas. Per dešimtmetį, net ir patyrus nuosmukį 2012-2013 metais, į auksą investuota suma išaugo 284,4 proc., taigi 100 lito investicija 2004 metais realiai siekė 284,4 litus (100 LT * 2,844) 2013 metais. Tai reiškia, kad nepaisant lito perkamosios galios mažėjimo įtakos, investicinis auksas ne tik išlaiko piniginių atsargų vertę, bet ir padidina jų perkamąją galią ilguoju periodu.
Pati, nors ir nebijau viešai kalbėti, buvo daug streso, tad dalinuosi įspūdžiais su jumis:
1. Svarbu kalbėti, o ne skaityti (jeigu kalbate gyvai, komisija žiūrės į jus, jeigu skaitysite - vartys darbą ir tikrai ras klaidu)
2. Į skaidres sudėkite tik esminę info. Visą kitą pridėkite kalbėdami
3. Pateikite įdomiu skaičių, statistikos arba paveikslėlių (bent nedaug, kad netrodytų, jog jūsų darbas paviršutiniškas)
4. Gyliai įkvėpkite ir parodykite, ką sugebate geriausiai
Norėdama išlikti anonimiška, ištryniau savo vardą, pavardę, taigi liks tik ppt ir kalba.
Sėkmės visiems, kuriem gynimai dar nusimato
O aš pagaliau - diplomuota ekonomistė
))1 skaidrė
PRIEMONIŲ, APSAUGANČIŲ ŠIUOLAIKINIŲ PINIGŲ ATSARGAS NUO NUVERTĖJIMO, APŽVALGA
Autorius: VV
Vadovas: prof. R.Jasinavičius
Ekonomikos ir finansų valdymo fakultetas
2 skaidrė
Tyrimo problema:
Šiuolaikinių pinigų vertės neapibrėžtumas ir jų perkamosios galios ženklus mažėjimas, juos kaupiant ir laikant atsargose.
Tyrimo objektas:
Šiuolaikinių pinigų perkamoji galia ir jai įtaką darantys veiksniai.
Tyrimo tikslas:
Surasti saugias ir efektyvias priemones, apsaugančias šiuolaikinių pinigų, kaupiamų atsargose, perkamąją galią ilguoju periodu.
3 skaidrė:
Tyrimo uždaviniai:
Apžvelgti pinigų raidos pagrindinius aspektus;
Išskirti pinigų funkcijas ir bruožus;
Išanalizuoti šiuolaikinių pinigų vertės suvokimą;
Išsiaiškinti šiuolaikinių pinigų perkamosios galios mažėjimo priežastis ir valstybės bei bankų įtaką pinigų vertei;
Išanalizavus skirtingas priemones, apsaugančias pinigų perkamąją galią, išskirti saugiausias ir efektyviausias.
4 skaidrė
Analizė: lyginamoji
Tyrimo objektai:
Indėliai
Iždo vekseliai
Vyriausybės obligacijos
Investicinis auksas
S&P 500 indeksas
Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Lietuvos bankas, internetiniai puslapiai
5 skaidrė
Matavimo objektas: finansinių priemonių ilgalaikė grąža ir infliacija
Matavimo vienetai: procentai
Laikotarpis: 2004 2013 metai
Tikslas: išskirti priemones, išsaugančias šiuolaikinių pinigų, kaupiamų atsargose, perkamąją galią ilguoju periodu
6 skaidrė:
grafikas
7 skaidrė:
grafikas
8 skaidrė
Tyrimo išvados
Infliacija yra dviejų rūšių: kainų ir pinigų.
Atsargos, kaupiamos simbolinių dekretinių pinigų pavidalu, laike praranda savo vertę dėl pinigų infliacijos.
Pinigų kiekio didėjimas nekintant gėrybių skaičiui kelia prekių ir paslaugų kainas.
2004 2013 m. akumuliacinė infliacija Lietuvoje sudarė 32,14 %. Tai reiškia, kad per dešimtmetį lito perkamoji galia nukrito beveik trečdaliu.
Lito perkamosios galios silpnėjimas verčia ieškoti priemonių, galinčių išlaikyti piniginių atsargų vertę ilguoju periodu.
Svarbu pasirinkti tinkamas finansines priemones pinigų perkamajai galiai išlaikyti: atliktas tyrimas parodė, kad indėlių ir iždo vekselių reali grąža Lietuvoje yra neigiama.
Obligacijos išlaikė 100 % pinigų perkamosios galios, todėl yra tinkama finansinė priemonė.
S&P 500 indeksas (114 %) ir investicinis auksas (284,4 %) ne tik išlaikė, bet ir padidino realią pinigų perkamąją galią ilguoju periodu.
KALBA
Laba diena,
1 skaidrė
Esu VV ir šiandien trumpai apžvelgsiu savo bakalaurinio darbą
2 skaidrė
Pavadinime iškart atsispindi darbo problema t.y. pinigų, laikomų atsargose perkamosios galios mažėjimas, kuris smukdo kiekvieno visuomenės nario finansinę būklę. Siekiant išsiaiškinti šio smukimo priežastis, pinigų perkamoji galia pasirinkta tyrimo objektu. Pagrindinis darbo tikslas, atsižvelgiant į išketą problemą, buvo surasti saugias ir efektyvias finansines priemones, kurios išsaugotų pinigų perkamąją galią ilguoju periodu. Šią temą itin išsamiai analizuoja Austrų ekonominė mokykla, todėl darbe rėmiausi šios mokyklos atstovų darbais.
3 skaidrė
Tam, kad įgyvendinčiau darbo tikslą, išskyriau 4 esminius uždavinius. Kadangi tema susijusi su pinigais, buvo svarbu apžvelgti pinigų raidą ir padaryti išvadas apie tai, kaip ir kodėl vienos mainų priemonės keitė kitas. Ši informacija leido analizuoti šiuolaikinių pinigų vertės suvokimą. Bene svarbiausias uždavinys buvo išsiaiškinti šiuolaikinių pinigų perkamosios galios mažėjimo priežastis ir tai kokią įtaką tam darbo valstybė ir bankai. Tik atsižvelgiant į jas galima išskirti saugiausias ir efektyviausias priemones, kurios apsaugotų pinigų perkamąją galią ilguoju periodu.
4 skaidrė
Metodinėje dalyje išanalizavau skirtingas finansines priemones, iš kurių tyrimui pasirinkau 5. Pirmos trys tai indėliai, iždo vekseliai, Vyriausybės obligacijos. Pasirinkimą nulėmė jų paprastumas: padėti indėlį, ar įsigyti skolos vertybinių popierių nėra sudėtinga. Taip pat šios priemonės yra vienos populiariausių Lietuvoje. SEB banko duomenimis net 76 proc. Lietuvos finansinio turto yra indėliai, o indėlių likučiai šiuo metu sudaro beveik 30 mlrd. LT. Dar viena priemonė, tai investicinis auksas. Teorinėje dalyje nagrinėta pinigų istorija parodė, kad taurieji metalai nuolat turi paklausą dėl vidinės vertės ir riboto kiekio. Taip pat įtraukiau S&P 500 indeksą, kuris nusako su indeksu susietų fondų rezultatus. Laikoma, kad tai gana rizikinga finansinė priemonė, kadangi rezultatus stipriai lemia ekonominiai nuosmukiai, tačiau ilguoju laikotarpiu gali atnešti teigiamą realią grąžą. Tai ir norėjau patikrinti.
Rėmiausi Lietuvos statistikos departamento ir Lietuvos banko duomenimis, bei istorinėmis aukso ir S&P 500 indekso kainomis.
5 skaidrė
Matavimo objektu pasirinkau finansinių priemonių ilgalaikę grąžą. Tam, kad lyginamas būtų kuo tikslesnis, skaičiavau procentinius dydžius ir jų pokyčius. Tyrimas apima periodą nuo 2004 iki 2013 metų. Įvertinau infliacijos Lietuvoje įtaką kiekvienos finansinės priemonės grąžai.
Tikslas:
6 skaidrė
Matome, kad visos finansinės priemonės atnešė nominalią grąžą: indėliai ir iždo vekseliai apie 30 proc. obligacijos beveik 50 proc., indeksas apie 70 proc., o į auksą investuota suma per dešimtmetį padidėjo daugiau nei 4 kartus.
7 skaidrė
Vis dėlto, kad nustatytume realią visų finansinių priemonių grąžą, svarbu įvertinti infliacijos įtaką. Šiame grafike matyti, kad indėlių ir iždo vekselių reali grąža yra neigiama. Taigi populiariausia dar nereiškia geriausia. Vyriausybės obligacijos per 10 metų išlaikė 100 proc. investuotų pinigų perkamosios galios. Nors nominaliai investuotojas turės 147,7 LT, realiai jų perkamoji galia, lyginant su 2004 metais bus 100 LT. S&P 500 indekso galutinis 10 metų rezultatas yra teigiamas ir realus prieaugis siekia 14 proc. Investicinio aukso grąža akivaizdžiai pranoko visų kitų nagrinėtų priemonių grąžas. Per dešimtmetį, net ir patyrus nuosmukį 2012-2013 metais, į auksą investuota suma išaugo 284,4 proc., taigi 100 lito investicija 2004 metais realiai siekė 284,4 litus (100 LT * 2,844) 2013 metais. Tai reiškia, kad nepaisant lito perkamosios galios mažėjimo įtakos, investicinis auksas ne tik išlaiko piniginių atsargų vertę, bet ir padidina jų perkamąją galią ilguoju periodu.
sveikinu, aciu uz pasidalinima. 
QUOTE(ananasulaukas @ 2014 01 03, 14:14)
O aš pagaliau - diplomuota ekonomistė
))sveikinu, šaunuolė
aš pirmadienį pradėsiu ruoštis skaidres. o kaip tyčia darbe darbų dafiga
man tai keista, kai gynimai sausi buna, nes juk mokslo metai dar nesibaige. tai ka jau diploma duos? 
