Ar tikrai meilė tęsiasi trejus metus?

Aš manau, kad ne tiesa šie žodžiai. Bent jau noriu tikėti, kad ne tiesa

aš manau atvirkščiai, kad pirmaisiais metais būna susižavėjimas ir aistra. vėliau visa tai perauga arba ne į meile.

Gali trukti trumpiau arba ilgiau. Man buvo ir taip, ir taip.

Neradau panašios temos, taigi, siūlau pasidalinti patarimais ir patirtimi.
Mūsų šeimoje paskutiniu metu padaugėjo ginčų, dėl visko. Nebesutariam žiauriai, kartais į savaitę susipykstam po kelis kartus...Vasarą buvo trys metai nuo mūsų pažinties, ir metai, kaip vedę...Gyvenimas tampa vis juodesnis, net ir jis yra pasakęs, kad užsigrūzina, po sunkios darbo dienos grįžt namo ir rietis dėl visokių nesąmonių...Jis darosi nebenuspėjamas, pastebiu, kad tam įtakos turi alkoholis. Kuo daugiau išgeria - tuo piktesnis, tuo nervingesnis. Vieną kart net susipykom dėl to, kad jam uodas įkando, aš likau kalta , nes nespėjau mat į rozetę įkišti priemonės nuo uodų. Auginam dukrelę, taigi, namai ne visada blizga, gaunu pylos ir už tai...O jis nėra gyvenime nė dulkelės išvalęs, net savo spintos susitvarkęs, nežinotų net kaip skalbimo mašiną įjungti. Nervojasi, jei ryte neranda vienodų kojinių, turiu keltis ir padėt, nes įsisiautės išsikeiks .
Žodžiu kliūvam vienas kitam vis labiau....
Aš irgi nervinga pasidariau, anksčiau, kai dėl išgertuvių pykdavau, tai trankydavau kas po ranka pakliūva - finale - išdaužytos grindys bado akis man pačiai . Dabar nekalbadieniai ir gyvenimas atskiruose kambariuose...Privalumą matau - daugiau nuveikiu namų ūkyje ir pailsiu, nes nereikia dar ir apie jį šokinėti .
Paskutinis pyktis buvo vėl dėl išgertuvių, nes su broliu butelaitį ištaisė ir atėjęs, griūdamas į lovą bumbėjo, kad aš jo giminės negerbiu, kad net neatėjau su jais pabūt...Kad niekad nebevažiuos pas maniškius ir sumuš mano tėvą, jei jis darbo duos . Galų gale pasakė, kad galvoja skirtis....Supykau nerealiai, atsikalbinėjau, kad miego noriu, ir jei nori skirtis - tegul pradeda dabar - tegul varo į kitą kambarį!
Skirtis aš nebijau, bet taip norėtųsi, kad viskas būtų gerai. Atrodo, praeina tie pykčiai, pasikalbam, susitaikom, leidžiam laiką kartu, na, bet būna dienų lyg tyčia, kurios sugadina visą gyvenimą...

Yra taiklus posakis: "Kokio vyro esi verta, tokį ir gauni".

Jei nesijaučiate tokio verta - skirkitės.

Tinginiauja, išgėrinėja ir Jūsų negerbia. Tokiam pasakyčiau "Kitas!"

Ar nepamąstėte, kad galbūt reikia rasti laiko ir vietos atviram pasikalbėjimui ? Ne lėkštes daužyti, ne į kitą kambarį išvaryti, o tiesiog ramiai išsisakyti ???
Kai žinosite kaip jaučiasi vyras, kai vyras žinos kaip jaučiatės jūs, manau bus lengviau rasti kompromisus....
Pykčiais ir ignoravimu dar nė viena pora santykių nepataisė O jūs dar ir dukrytė turite - pagalvokite ir apie ją jai tai reikia ir tėčio ir mamos..

tokia tema jau yra

Metai cia ne prie ko.

O kam čia reikia taip draskytis? Galima ir gražiai išsikalbėti. Siūlau labiau savimi ir dukrele rūpintis tada ir požiūris į diedą pasikeis. O meilė tikrai ne tris metus trunka o ilgiau

na akivaizdu ,kad reik jums SUNELI viena su sesute palikti(jis ne tevas,jis jum 2as vaikas)<- kad suprastu,jog vaika priziureti sunku

kilo klausimas,kodel toki vaika rinkotes i vyrus?negi labai norejot vaiko
isvaziuokit savaitei pas tevus pasibuti aka dukrele parodyti.
tegu vyras be jusu pagyvena, tikrai nemirs badu ir nuo kojniu neturejimo.

na, man kažkaip sutapo lygiai trys metai noriu tikėti, kad čia tik 'nelaimingas' sutapimas.. optimistė esu šiuo atveju (:

ps. tik dabar pamačiau, kad data labai sena

man ta taisykle du kartus pasitvirtino