QUOTE(flight @ 2008 09 14, 21:41)
Gal kada kils noras jais pasidalinti?
Nesutinku su Verdžio pasiūlymu nerašyti. Nemanau, kad autorė pretendudoja į Poezijos pavasario laurus ar literatūros profesorės vardą.
Ji tiesiog dalinasi savo šiluma, savo mintimis taip, kaip moka - gal banaliai, gal su klaidelėm...bet, regis, pamiršom, kad sm forumas - tai ne literatų konkursas. Taigi, kam patinka - skaito ir džiaugiasi, kam nepatinka - tegul atidaro savo temą ir supažindina visuomenę su geresne poezija ar proza
Ir kas ten per palyginimas su baletą šokančiu profesoriumi ar su penkiolikinės rašliavomis
Pasirodo, poezijai egzistuoja Verdžio nustatytas amžiaus bei profesinis cenzas - iki 15 galima rašyt banaliai, nuo 15 - tik šedevrus? Būdami paprasti docentai eiliuojam saldžiai "tu mano saulė, tu mano pasaulis", tapę prof. ar hab.dr. - postmoderniai sekam Navaku: "ir vis ryškėja tartum kino šviesos, ir ryškų šūdą sau toliau mali". Verdi, o dienoraščius iki kada leidžiama rašyti? O sentimentaliai padūsauti dėl meilės? Man, solidžiai dviejų vaikų mamai turbūt apie tai būtų baisu net pagalvoti
Prisiminiau H.Hessę - jis visą gyvenimą rašė ne tik prozą, bet ir eiles ir paslapčia svajojo išgarsėti ne (tik) kaip rašytojas, o kaip poetas. Deja, jo eilės (nors nesu literatūros kritikė, bet skaičiau originalo kalba ir įspūdį susidariau) ir saldokos, ir banalokos ir tikrai neišskirtinės, net sunku patikėti, kad garsiuosius "Stepių vilką" ar "Stiklo karoliukus" parašė tas pats asmuo. (Beje, Hesse dar ir liejo akvarele, matyt, turėjo nepagrįstų pretenzijų išgarsėti ir kaip dailininkas, ir kaip šitaip galima, ir kaip jam ne gėda
). Moralas? Saviraiškai nėra ir negali būti jokių apribojimų, draudimų - ir profesorius gali šokti baletą, jeigu tik šoka ne Nacionaliniame teatre
Ir šiame forume - tegul tik rašo, tegul dalinasi, tai daug geriau, negu šopintis internetinėse parduotuvėse
deja, sutinku su verdžiu - amžius turi reikšmės, tiksliau patirtis/branda (tiek talento/įgudžių lavinimas, tiek kultūros pažinimo kiekis, tiek paties išgyventi asmeniniai dalykai, problemos, skauduliai) o skaičių mes tariam tik tam, kad orientuotis, tačiau savaime aišku jis nėra griežtai ribinis, nekintantis. beto verdis omeny turėjo tai, kad tokios rašliavos daugiau mažiau pilni stalčiai pas kiekvieną paauglę, tik nevisi tai ir vėliau kelia ant pjedestalo kaip gerą poeziją.
ir nieks jai nedraudžia rašyti (kaip mano dėstytojas sakydavo - prastas menas/menininkai irgi reikalingi, nes jie kaip grybiena, iš kurios išauga grybai), tiesiog kažkas pagaliau turi pasakyti, kad karalius nuogas.
o apskritai niekas ir nebūtų jos taip kritikavęs, jei į temą ji būtų iš karto įsileidusi kitų forumiečių kūrybą, jei leistų skaitytojams rinktis iš daugelio žmonių kūrybos, kiekvienam pagal skonį, palyginti skirtingų žmonių kūrinius ir taip toliau. būtų šimta kartų įdomiau (ir kitam kontekste gal ryškiau pasimatytu "ant kiek" gera rašytoja eglytia). o dabar ir aš ir kiti liko apgauti temos pavadinimo, nes kai įeini tikėdamasis ko kito, o randi tik vieno žmogaus kūrybą ir ta vidutiniška tai ir susierzini...
Neburbekim del smulkmenu 
