Aš stengiuos ir kitiems sakau, akd negalima palikti vaikų vienų. O iš patirties pasakyčiau - kad negalima ir nusisukti nei sekundei.
Bet... nu kartais ir mamai į WC norisi....
Šiaip neinu niekur jas palikusi, bet kartasi gyevnimas priverčia
- kai dvynukės buvo dar mažutės, o mūsų vežimas niekaip netilpo į daugiaaukščio liftą, tekdavo suktis - aprengiu vaikus, pasodinu lovytėse arba ant žemės (kambarys buvo pritaikytas), bėgu išnešti/išlankstyti vežimą, tada bėgom ir neramia širdim atgal į viršų, susirenku vaikus ir užrakinusi duris (patikėkit, nėra taip paparasta ir duris užrakinėt su dviem pypliukais ant rankų), vėl bėgte iki vežimo, kol jo dar niekas nenukniso..
- o kitas atvejis išvis žiaurus buvo.
Naujųjų metų naktį suėmė mane priepuolis
(tulžies pūslės, bet tai neesmė). MB - Baltarusijoj, aš su vaikais (2,3m / 2,3m / 2mėn) viena namie.
Greitoji nevažiuoja, nes naujakas+su tiek vaikų jie negali manęs vežti į ligoninę. Iš skausmo lipu sienom ir meldžiuos, kad nenualpčiau.
Mb parskrido, vaikus sumigdėm, greitoji vis tiek nevažiuoja (po kokių 3-4val galbūt), aš baigiu išprotėt nuo skausmo
(vėliau paaiškėjo, akd gangrena ten gavos
) , vaikai miega - tai palikom dvynukes miegančias, prie jų pastatėm mobilų su 'pokalbio režimu į kitą mobilų, kurį visą laik laikiau rankose ir klausiau kaip kvėpuoja. Pasiėmėm mažąją ir MB su mašina nuvežė mane į priėmimo skyrių. po to apsisuko ir atgal.
Viskas (ačiū D.) baigėsi gerai, rado miegančias, bet jau prisibijojau ir prisinervinom tai kiek niekam nelinkėčiau.
o į parduotuvę/laikraščių/ šiukšlių etc

neinu.