Homeopatija

KOnstitucinis vaistas gali labai daug, tik reikia gero klasikinio homeopato

Tai vat ir ruošiuosi pas Misį eiti - gal padės, bo labai nenoriu operacijos. Ir taip jau daug operuota.

Ar Misis parenka konstitucinį? Mums parinko labai profesionaliai Belgijoje baigusi mokslus homeopatė.

Bandysiu - blogiau nebus. Operuotis bet kada spėsiu

Aš irgi ruošiuosi pas Misį eiti dėl lėtinės anginos. O kas tas konstitucinis? Pas mane visą laiką tonzilė ir limfmazgis padidėję, tai uždegimas organizme nuolat

Blogiausia, kad žmonės Lietuvoje yra per mažai informuoti apie homeopatiją. Dauguma mano, kad tai yra gydymas žolytėmis, kurios turi kažkiek veiksmingų medžiagų, ir todėl yra naudingesnis už tradicinę mediciną. Nors taip nėra.
Homeopatija praktiškai nėra "gydymas". Tai yra žmogaus įtikinėjimas, kad "homeopatų rekomenduojami preparatai suveiks jiems, jų vaikams arba artimiesiems, ir suveiks daug geriau, negu tradiciniai registruoti vaistai. Maža to, jie veikdami tikrai nepadarys jokios žalos ir nepasireikš joks pašalinis poveikis".

Ar esate girdėję apie placebo efektą? Tai yra tie atvejai, kai karo metu sužeistiems kariams vietoje tikrų nuskausminamųjų, kurių pastoviai trūkdavo, duodavo gliukozės tablečių, ir daliai ligonių jos suveikdavo lygiai taip pat, kaip normalūs analgetikai. Ir kodėl? Todėl, kad nelaimingi sužeistieji būdavo įsitikinę, kad gaudavo tikrų vaistų, ir jie turi veikti. Deja, placebo efektas veikia ne visus, ir toli gražu ne visais atvejais.
Kaip ir homeopatija veikia ne visus ie ne visada. Įžvelgiate sąsajas?

Vienintelis homeopatų teiginys, kuris yra visiška tiesa visais 100 procentų - kad jų preparatai nepakenks.
Kadangi praktiškai ką mums parduoda, begėdiškai meluodami apie teigiamą poveikį, yra visiškai nepavojingos ir neaktyvios medžiagos, kuriose po visų skiedimų (labai rekomenduoju dabar smarkiai pasidomėti, kaip yra gaminami šie preparatai) nebelieka nė vienos aktyvios, organizmą gydančios medžiagos molekulės. Argi stiklinė vandens, keletas šaukštų cukraus arba želatinos gali pakenkti? Nelabai. O padėti? Irgi nelabai.

Yra begalė straipsnių šia tema, vienas iš jų čia, tik anglų k.:
http://www.newscient...ing.html?page=1

Preparatų veikimo tyrimo testas:
http://www.youtube.c...h?v=W-jIIgwO71w

Visada atsiras teigiančių, kad jiems arba jų artimiesiems homeopatiniai preparatai padėjo - nuostabu, džiaugiuosi, kad nebėra ligos (arba nejaučiate jos simptomų, ir tikiuosi, kad organizmas iš tiesų sugebėjo įveikti ligą).

Bet yra daugiau atvejų, kai žmonės vietoje to, kad kreiptųsi i medikus, prisiklauso kaimynų pasakojimų apie stebuklingus pasveikimus vartojant neaiškius nepatikrintus ir į vaistų sąrašus neįtrauktus "vaistus", perka tas gliukozės tabletes, cukraus sirupą arba fiziologinį tirpalą, kuris yra leidžiamas į organizmą tikintis, jog padės, tačiau niekas neveikia. Bandoma kiti preparatai, ir vėl neveikia, puolama į neviltį, ir kreipiamasi į gydytojus.
Ir tada prasikankinus su savo simptomais ir išleidus krūvą pinigų vandenėliui mažomis dozėmis, tenka naudoti antibiotikus, kitus stiprius vaistus, operuotis ir t.t. nes ligos būna smarkiai progresavusios.

Visada klausiu mamyčių, kurios yra nusiteikusios prieš tradicinę mediciną ir jokiais būdais nenori savo mažyliams duoti veikiančių vaistų jiems susirgus ir apskritai kreiptis į atestuotus medikus - o jeigu mažylis skųstųsi pilvelio skausmu, ir šarlatanas homeopatas jums rekomenduotų neaiškaus sirupo, kurį reikėtų vartoti kokią savaitę? Ir paskui po paros paaiškėtų, kad mažiui buvo apendicitas, kuris trūko dėl principingo delsimo ir kvailo įsitikinimo, kad moderni medicina, kurios dėka žmonės dabar išgyvena 2-3 kartus ilgiau negu prieš 300 metų, yra niekam tikusi, todėl reikia grįžti į viduramžių lygį...? Ką tada kaltintume?

Viskas gerai su ta homeopatija Ji nepraranda savo gydomųjų savybių vien dėl to, kad mokslininkams nepavyksta tiksliai išsiaiškinti jos veikimo. O prie ko čia Lietuva, visame pasaulyje homeopatija populiari, kitur ir ligonių kasos, draudimo kompanijos kompensuoja homeopatinį gydymą (ar apmokėtų, jei tai būtų neefektyvus gydymas)
Manau, geriausia remtis savo patirtimi. Mane homeopatija nustebino teigiama prasme, dėl to kol kas jokie kiti argumentai neįtikina.
Skirte, o kaip tu paaiškintum, kai homeopatiniais vaistais išgydomas kūdikis (tradicinė medicina tuo tarpu bejėgė)? Juk jam placebo turėtų neveikti?
Beje, nesuprantu, kam supriešinti homeopatiją su tradicine medicina, jos turėtų papildyti viena kitą. Juk yra ligų (kad ir tas apendicitas), kai homeopatija nepadės, bet yra ligų, kur tradicinė medicina nepagydys, geriausiu atveju tik simptomus sušvelnins.

Kaip nusibodo visi tokie kaip Skirtės ir panašūs pasisakymai - jei čia merginos pasisako kad padeda, tai manęs jau nebeįtikins kad nepadės ar kenksminga. O išgydo ganėtinai greičiau nei tie cheminiai vaistai.
Va kaip tik mano vaikas serga sloga - jo dabartinė būklė kaip gydant su cheminiais po kokios geros savaitės, o gydomės tik trečią dieną. Užkimimas taip pat per dvi dienas praėjo, nors su jokiais cheminiais to nepasiekiau.

Tuo, kad organizmas ir pats sugeba per tam tikrą laiką susidoroti su kai kuriom ligom. Tam yra imunitetas. Kitu atveju žmonės tais laikais, kai nebūdavo prieinami jokie vaistai, būtų numirę nuo pirmo negalavimo ir žmonija būtų nesulaukusi 21 amžiaus.
Kiek kartų slogos negydant ji pati praėjo? Kiek kartų jums sergant gripu tik geriant skysčius ir kartais numušant per aukštą temperatūrą jokių antivirusinių vaistų nereikėjo - įtariu kad 90 proc. atvejų buvo būtent tokie.

Kaip dažnai rimta sloga praeina per kokias 3 dienas kai paprastais cheminiais vaistais gydoma ji praeina per kokias 2 savaites?
Tarp kitko - manau čia susirinko visi tie, kas tiki homeopatija ir ja gydo. Manau čia tema nėra skirta diskutuoti apie teigiamą ar neigiamą homeopatijos poveikį.
Tarp kito - čia niekas nenurašo ir kitų vaistų, tik tiek kad jų nesigriebia iš karto. Tik jau esu pastebėjusi - jei mano homeopatas negali pakonsultuoti dėl vaiko, gydomės visais antibiotikais ir pan., tai gijimo procesas prasitęsia gerokai ilgiau, o paskui po visų antibiotikų ir cheminių vaistų pusę metų žarnyną tvarkom, grybelius gydom ir t.t. O po homeopatinių dvigubai greičiau pasveiksta ir pašalinių poveikių nėra. O po homeopatinio gydymo vaikas kai anksčiau negalėjo valgyti troškintų kopūstų, nuo riebesnio maisto vemdavo nuo pat kokių 2 metų, sunkiai tuštinosi, nors neužkietėję viduriai, o dabar viską valgo, tualete nebesėdi po pusvalandį tam kad išsituštinti. Bandžiau gydyti visais tais kitais vaistais - poveikio jokio ir patys gydytojai (ne vienas, o keli) - bandyk tą, bandyk aną, viskas jam gerai ir pan. Metus laiko vaikas kankinosi kol su homeopatu nepakalbėjau ir nepaskyrė gydymo. Dabar jau viskas susitvarkė.

Nediskutuoju ta tema - man, mano vaikui padeda, tuo labai džiaugiuosi.

O jums niekada nėra kilusi mintis vietoje niekuo nepagrįsto tikėjimo pasiaiškinti, kaip kas ir kodėl veikia? Ypač tais atvejais, kai yra mokslinių tyrimų, atliktų toje srityje?

Ar niekada nėra kilusi mintis, kad galbūt pasekmė neturi nieko bendro su jūsų įtariama priežastimi?
Jeigu vaikis sloguoja, jūs jam sugirdote kreidos gabaliuką, ir jis pasveiksta - klausimas dėl ko - ar nuo kreidos, ar natūraliai, o galbūt nuo brolio paduoto šaukšto medaus? O jeigu jis tuo metu būtų su tėtuku nuėjęs į sporto varžybas - tai gal nuo gerų emocijų? Ir jeigu antrą kartą vaikiui susirgus po sporto varžybų jis pagytų - ar nepadarytumėte klaidingų išvadų, grįstų savo asmeniška skurdoka patirtimi (iš kurios vargiai galima statistiškai ką nors nustatyti), kad vaikams nuo slogos geriausia eiti į triukšmingą salę?
Juokinga? Klausimas - kuo sporto varžybos skiriasi nuo kreidos/cukraus?

Jeigu tik matyčiau kad teigiamos emocijos padeda - tai ir toliau vesčiau į sporto varžybas.
Beje, tie patys mokslininkai yra nustatę, kad vaistai padeda organizmui pagyti tik 30 %, o likusius 70% procentus - tikėjimas, geros emocijos ir pan. Tai kam tada kišti visokį šlamštą, dažniausiai farmacininkų brukte brukamų nuodų, kurie yra tų pačių farmacininkų ištirtų, taip kad teisybės čia nėra ir nerasi.