QUOTE(kusachius @ 2008 05 22, 00:45)
aš jau net nežinau ką daryti... jaučiuosi kaip spąstuose... Mes išsiskyrę, nebe pora, o susitinkam beveik kas dieną, skambinamės, žinutėm susirašom po kelis kartus per dieną, ir jis vis pasako "jeigu mes būsim kartu, tai darysim tą, aną" o paskui vėl "net jei nebebūsim kartu...", "jeigu aš vesiu kitą, o tu ištekėsi už kito...". Apie savo asmeninį gyvenimą piktybiškai nekalba, net nesuprantu kokia ten dabar situacija.
Taip norisi kažkokio sprendimo -arba liekam TIK draugais suvisam, arba iš viso nebendraujam, arba būnam kartu. Bet bijau kelti ultimatumus, kad skubindama įvykius visko nesugadinčiau
nenoriu jo prarasti, noriu kad grįžtų, bet tas nuolatinis laukimas "kovinėj parengty" jau užkniso
Jam dabar visapusiškai sunkus metas, nesiseka viskas, kas gali nesisekti. Nenoriu spausti apsispręst, nes kokį sprendimą bepriimtų, noriu būti tikra, kad jis negalėjo būti kitoks
Bet ir nenoriu būti kažkokią "budinti"...
kaip elgtis, kad paskui netektų gailėtis

Taip norisi kažkokio sprendimo -arba liekam TIK draugais suvisam, arba iš viso nebendraujam, arba būnam kartu. Bet bijau kelti ultimatumus, kad skubindama įvykius visko nesugadinčiau


Jam dabar visapusiškai sunkus metas, nesiseka viskas, kas gali nesisekti. Nenoriu spausti apsispręst, nes kokį sprendimą bepriimtų, noriu būti tikra, kad jis negalėjo būti kitoks

kaip elgtis, kad paskui netektų gailėtis



kokia pažįstama situacija.. ir koks žiaurus tas "budėjimo" jausmas

QUOTE(waterly @ 2008 05 22, 09:51)
galima paklausti? O tos kurios ilgisi ir nori, kad BJB sugriztu, turi koki kita SB salia? Gal tai tik vienatve?
nea, bent man tai nėra vienatvė - nesijaučiu vieniša, toli gražu

