Sveikos, merginos

noriu ir as su jumis pasidalinti savo patirimi. Vasara bus 3 metai kai sergu giliuju venu tromboze (tromboflebitu). 2010 pagimdziau nuostabia pagranduke, kuria turiu laimes beveik 3 metus pati auginti. savaite po gimdymo kaire koja pamelo, atsirado skausmas, ypatingai klubo srityje. pasiskambinau savo seimos gydytojai, liepe vaziuoti i ligonine del trombozes gresmes. taip ir padariau. nuvykau i klinikas.islaukiau 3h kol prieme echoskopui, kai ji padare gydytojas pakraupes buvo, visa kaire koja ir pilvo apacia trombuoti. na kagi.staigiai buvau paguldyta i palata, koja iskelta, vaistai suleisti.liepe atsivezti kudikeli. labai nesipleciant pasakysiu tiek, kad klinikose nugyde, jokio pagerejimo nebuvo, per katetri leido stiprius antibijotikus ir tuo pat metu leido dukryte maitinti, kas buvo visiskai uzdrausta. tuo metu buvau 20 metu, pati pasimetusi, nesusigaudziau kas su tuo vaikuciu darosi.gydytojai leido tai ir maitinau. kraujyje buvo uzdegimas, rodikliai, kurie turejo rodyti vienetais, rode daugiau negu 100. tad siek tiek sumazine uzdegimini rodikli sukviete gydytoju konsiliuma ir nusprende, kad niekuo negali man padeti, todel perveza mane i 3-aja ligonine.suoliavau iki greitosios ant vienos kojos(gerai, kad tetis lazdele atveze), su asarom akyse, o sesele issisiepus lauke prie lifto(mat koki gera darba padare, kad lifta iskviete), negavau net vezimelio.bevaziuojant greitojoje sulaukeme skambucio, kad sesele pamirso paduoti mums israsa ir kitoje ligonineje musu nepriims.bet pasirodo, kad 3-osios ligonines personalas labai pofesionalus, labiau kreipia demesi i zmogaus sveikata. buvau paguldyta i kardiologijos ksyriu, kadangi venu ir kraujagysliu skyriuje buvo prasiautusi infekcija ir su leliuku negalima buvo gultis. istyre mane nuo galvos iki koju liaudiskai tariant ir rado kad gavosi po gimdymo ginekologinis uzdegimas, kuris isplito i krauja ir to pasekoje susiformavo tromboze. pakeite vaistus, 3 kartus dienoje gaudavau arkliskas dozes antibijotiku, apie vaiko maitinima jokiu kalbu, ir ka jus galvojate, trecioje dienoje atsistojau ant koju, aisku neilgam, bet atsistojau. klinikose nei dienos be nuskausminamuju neisbuvau. bendrai susumavus ligonineje 3 savaites pragulejau. gryzus namo 1,5 metu vartojau orfarija, apie pusmeti detraleksa. metus nesiojau kompresine kojine.siai dienai koja didesne negu sveikoji, ir labai ilgai pastovejus(pvz darbe 11h) paskauda, bet manau ir nesergant tokia liga po tiek valandu skaudetu. nebevartoju jokiu vaistu ir nebenesioju kojines, nes ji man buvo tikra kankyne. prisiziuriu, profilaktiskai tiriuosi krauja, lankausi pas gydytojus, bet kazkokiu baisiu salutiniu poveikiu ar pasekmiu siai dienai nera. nebent tik prichologinis isitikinimas, kad gyveni rizikoje, bet manau siek tiek daugiau pozityvumo, saves prisiziurejimo ir si liga nebus tokia baisi. kai tik susirgau, galvojau kd nieko blogiau negali buti, esu vienisa mama, o dar su tokia liga.buvau isitikinusi kd atitruks trombas ir numirsiu, buvo didelis stresas. bet isgyvenau.isgyvensit ir jus mielosios