QUOTE(Paragintoji @ 2008 06 11, 16:59)
O nuo ko tas jausmas priklauso, jei ne nuo tavęs? Kaip nori - taip ir jautiesi. Teises turi visas. Vyras arba vertina arba ne. Dėl to graužtis jau vėlu. Koks yra - nepakeisi.
Aha, tai dabar aš kaip noriu, taip jaučiuosi. Bet kas nepatyrė to tikriausiai nesupras. Ir nevėlu, niekas nevėlu kol į duobę nenuleižia. Vyras yra tik žmogus. Kaip ir aš. Pakalbėjus ir išsiaiškinus normalus vyras bent pasistengia suprasti.
Suprantat, aš nemokėjau džiaugtis vien motinystės faktu. Kai vaikui sukako metai man pritrūko žmonių, kitokios veiklos, darbo, įvertinimo. Man gal pasisekė, kad vyras mane suprato. Iš principo jis man visą laiką padėjo daugiau nei aš galėjau tikėtis, bet ir to kartais neužteko. Teko "dirbti su savimi"

Paskui pradėjau darbuotis, nesvarbu, kad naktimis, kai vaikas miegojo, bet man tai buvo atgaiva

Kažkurioj temoj jau plėčiausi apie tai, todėl nenoriu kartotis.
Aš nesu Jūs, o Jūs neste aš, todėl į tuos pačius dalykus mes paprasčiausiai žiūrime skirtingai