As istekejau turedama beveik sesiu menesiu pilvuka, tekejau ne is reikalo, nunesem pareiskimus ir issirinkom data nezinodami, kad gandrai suka ratus virs galvu... suzinojom po keliu savaiciu... daug kas siule atideti vestuves po gimdymo ar pasiankstinti, bet as jau tokia esu, jei jau sugalvojom ta diena tai ner ko ir metytis... Vestuves buvo super, kruva draugu ir artimuju, esu toks zmogus, kad galiu ir be laipsniu linksmintis, todel tikrai nesigailiu, kad neatidejau, juolabiau, kad sveikata leido

Vienintelio dalyko siek tiek gailiuosi, kad suknele turejau rinktis pagal padeti, o ne pagal svajone... isivizduojat zuvytes formos suknele jaunaja

As ne, todel svajone su realybe ir nesutapo
O vaikelis gims santuokoj ar ne manau neturi tai reiksmes, svarbiausia, kad gimtu dvieju mylinciu vienas kita zmoniu seimoje, nes tokie zmones anksciau ar veliau vistiek susituoks...