QUOTE(salve123 @ 2008 06 30, 14:28)
Gal todėl, kad tokia visuomenė ne tik turtingesnė, bet ir atsakingiau suvokia kas yra vaikai.
Papildyta:
Jokiu būdu niekas neturi spręsti pagal mano supratimą.
Aš tik diskutuoju ir į nieką asmeniškai jokių nuorodų nedarau. 
Papildyta:
Jokiu būdu niekas neturi spręsti pagal mano supratimą.


Man kaip tik atrodo, kad žmonės ne atsakingiau į vaikų gimimą žiūri, bet save realizuoja, meilės, pasitenkinimo siekia kitose sferose - tokiose kaip darbas, savo poreikių tenkinimas, priklausomybės... Iš dalies daugėja nepasitikėjimo savo jėgomis auklėjant vaikus, bijoma prarasti laiko skirto kitai veiklai... Nes kaip jau Medinis minėjo - yra tiesioginė priklausomybė nuo turto ir vaikų skaičiaus... Tačiau tai neturi įtakos pasitenkinimo, laimės pojūčiui, nes yra šeimų, kurios turi 5-6 vaikus, gyvena vidutiniškai ar netgi ganėtinai prastai, bet yra laimingi. Manau, kad klaidingas požiūris, kad jei gyvensiu nepakankamai turtingai, turėsiu mažiau laiko tai vaikai gyvens nepritekliuje ir bus nelaimingi... Iš tiesų vaikai prisitaiko prie tėvų gyvenimo sąlygų, buities ir jei tik tėvai jaučiasi laimingais, ir ta laime dalinasi su savo vaikais, ir vaikai būna laimingi...
Tęsiant temą apie meilę, manau, kad čia ir yra bėda, kad kuo toliau tuo vis mažiau yra poreikio mylėti vaikus ir jausti vaikų meilę, nes teigiamų emocijų gaunama iš materialinio komforto, užimtumo, priklausomybių... O didelis vaikų kiekis asocialiose šeimose dažniausiai daugėja neplanuotai ar savanaudiškai planuojant - tai yra dėl asociolumo nevartojant kontracepsijos ar iš materialinio išskaičiavimo (valstybės pašalpos, vaikai uždirbs pinigų, padės buityje...)
Na man, kaip ir minėjau, vaikai reikalingi, kad galėčiau juos mylėti ir jausčiausi jų mylimas... Man patinka stebėti, kaip formuojasi asmenybė ir prisidėti prie jos formavimosi... O jų kiekis?
