Įkraunama...
Įkraunama...

Kam reikalingi vaikai?

QUOTE(Medinis @ 2008 07 02, 09:48)
O aš pagalvojau, kad būtent dėl tokių pagalvojimų, kad "žiauru" vaikai dar gimsta. Bent jau "antrieji".


Tikriausiai. Aš apie antrą galvoju vien todėl, kad turiu tokią kvailą nuostatą, kad vaikui nėra labai gerai vienam augti. Kažkodėl manau, kad bent dviese vaikams geriau (čia gal iš šeimos ateina - pati turiu brolį ir labai tuo džiaugiuosi).

QUOTE(Roza_Liuksemburg @ 2008 07 02, 10:11)
Su siaubu galvoju kad su laiku reikės į darželį.

O Poreikiai...pagalvojus- ar taip apriboti, ar taip... tupėjimas ofise nuo 8 iki 17 val.- čia ne poreikių apribojimas?


Į darželį išleidau 1 m. 8 mėn. Ir tuo džiaugiuosi. Matau, kad vaikui ten patinka, kad išsikrauna, galų gale mokosi bendrauti su kitais vaikais. aišku, minusų irgi yra, tačiau visumoje - iš mamyčiuko amžiaus tikrai išaugo ir savarankiškumo daugiau įgijo.

Taip, apriboti, tačiau po vaiko auginimo darbas buvo mano vieno esminių poreikių (kuriuos apribojo vaiko gimimas) patenkinimas. tas ribojimas man buvo priimtinas.

QUOTE(Roza_Liuksemburg @ 2008 07 02, 10:21)
Poreikiai- tai tas, ką žmonės mano esant jiems reikalinga? Taigi... panorėjus galima tuos poreikius kuo puikiausiai koreguoti. Problema yra viduje, o ne išorėje.


aš koregavau juos... bandžiau... laikui bėgant supratau, kad nifiga jie nepasikoregavo. Gal per mažai norėjau. Tačiau nepavadinčiau to "problema" - vaikui augant didžiąją dalį to, ką praradau - susigrąžinu. Antras vaikas pastatytų mane į pradinį tašką. Labai abejoju ar tikrai to noriu.
Atsakyti
QUOTE(Medinis @ 2008 07 02, 10:38)
Supratau. Darbas paprastai patenkina didžiają dalį pagrindinių žmogaus poreikių. Bent jau pagal Maslow. Į kurią vietą Maslow piramidėje įkišti vaikus - nerandu.


O jeigu Maslow specialiai jums raudonai pažymėtų kur juos kišti, jums palengvėtų?


Papildyta:
QUOTE(Hmmm... @ 2008 07 02, 10:40)
Tačiau nepavadinčiau to "problema" - vaikui augant didžiąją dalį to, ką praradau - susigrąžinu. Antras vaikas pastatytų mane į pradinį tašką. Labai abejoju ar tikrai to noriu.


Tai individualu smile.gif Jaučiu, kad jeigu ką ir praradau- tai labai nedaug. Atradau gi žymiai daugiau. Čia be seilių apie vaikelio šypsenas. Atradau savyje naujas savybes, man tai svarbu.
Atsakyti
QUOTE(Roza_Liuksemburg @ 2008 07 02, 10:44)
O jeigu Maslow specialiai jums raudonai pažymėtų kur juos kišti, jums palengvėtų?

Savaime suprantama. Parsisiunčiau iš kinijos tokią medinę dėžutę. Ir niekaip nemokėjau jos atidaryti. Su medinuku vargom kokią valandą, vos nesulaužėm (nors noras buvo didelis). Po to, kai internete perskaičiau kaip ją atidaryti ir mums pavyko, man taaaaip palengvėjoooo.... Iš kart nunešiau dėžutę žmonai ir džiaugiausi stebėdamas kaip jai nepavyksta atidaryti ir ji nervinasi.
Atsakyti
QUOTE(Medinis @ 2008 07 02, 10:46)
Savaime suprantama. Parsisiunčiau iš kinijos tokią medinę dėžutę. Ir niekaip nemokėjau jos atidaryti. Su medinuku vargom kokią valandą, vos nesulaužėm (nors noras buvo didelis). Po to, kai internete perskaičiau kaip ją atidaryti ir mums pavyko, man taaaaip palengvėjoooo.... Iš kart nunešiau dėžutę žmonai ir džiaugiausi stebėdamas kaip jai nepavyksta atidaryti ir ji nervinasi.


Kad jūs mazochistas, aš jau seniai supratau. Bet pasirodo su priešdeliu "sado"...
Atsakyti
QUOTE(Roza_Liuksemburg @ 2008 07 02, 10:44)
Tai individualu smile.gif Jaučiu, kad jeigu ką ir praradau- tai labai nedaug. Atradau gi žymiai daugiau. Čia be seilių apie vaikelio šypsenas. Atradau savyje naujas savybes, man tai svarbu.


Taip, atradau. Svarbu. Ar antras vaikas atneštų kažką naujo? mastau.gif Gi iš esmės augimo principas panašus, rūpestis irgi. Aš nežinau.

Apie praradimus... praradimai ne amžini daugelio dalykų, todėl aš suprantu, kad mano "paverkšlenimai" gali atrodyti juokingi. Tačiau aš nenoriu savęs apgaudinėti. Man tai buvo sunku. O sąmoningai ir vėl apsunkinti savo gyvenimą vardan nežinia ko (nu nieko negaliu padaryti, kad manęs nejaudina "negimusų kūdikių kalbos" youtub'e ar naujagimių pūkuotuose pataluose nuotraukos ir aš juose nematau savo vaikų, kurie galimai galėtų gimti...)

...
Atsakyti
QUOTE(Medinis @ 2008 07 02, 09:38)
Supratau. Darbas paprastai patenkina didžiają dalį pagrindinių žmogaus poreikių. Bent jau pagal Maslow. Į kurią vietą Maslow piramidėje įkišti vaikus - nerandu.

į bet kurią pakopą, regis jau rašiau.
Atsakyti
QUOTE(Mili @ 2008 07 02, 11:43)
į bet kurią pakopą, regis jau rašiau.

Bet kurios pakopos poreikius dabardaug lengviau patenkinti neturint vaikų.
Atsakyti
QUOTE(Medinis @ 2008 07 02, 10:44)
Bet kurios pakopos poreikius dabardaug lengviau patenkinti neturint vaikų.

dabar yra žymiai daugiau būdų patenkinti visus poreikius, bet vaikai išlieka viena iš priemonių. Kiekvienas renkasi pagal save. Bet trečioji pakopa labiausiai tinkama vaikams įterpti, jeigu jau norite žinoti.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Mili: 02 liepos 2008 - 11:00
QUOTE(salve123 @ 2008 07 01, 11:23)
1. Na nesakykit, nebent pamiršote suskaičiuoti vaikus asocialiose šeimose, globos namuose.
2. Ydingas ratas prasideda nuo ydingo supratimo, kad pašalpas reikia didinti su tikslu didinti gimstamumą, o ne rūpintis ir remti esamas šeimas, beje ir Konstitucijoje yra įtvirtintas valstybės paramos šeimai ir vaikų gynimo principas, o ne gimstamumo didinimas.
3. Darbo rinkos reguliavimas per demografinės pusiausvyros sureguliavimą netenka reikšmės vykstant laisvam darbo jėgos judėjimui ne tik tarp Europos sąjungos valstybių narių.

O, kaip mama pasakysiu tai, kad spręsdama kiek turėti vaikų, galvoju ne tik apie save, bet ir apie vaiką. Ar aš galėsiu auginti jį taip, kad patenkinčiau jo poreikius. Man labai svarbu, beje tai ir pareiga pakvietus vaiką į gyvenimą pasirūpinti juo ir ne bet kaip, o kaip įmanoma geriausiai. Nu nežinau, gal atsiras čia temoje dar bendraminčių, kurie pradės atvirai ir garsiai kalbėti apie patį vaiką, kaip vienetą, asmenybę, galu gale kaip žmogų, o ne statistinių lentelių rodiklį.

O jums neatrodo, kad dažnai yra pervertinami vaikų poreikiai, arba atvirkščiai nepakankamai vertinami. Mano šeimą sudarė trys vaikai, nebuvome turtingi, bet pavalgyti, apsirengti užteko, ir jaučiausi laimingas, manau ir mano brolis ir sesuo taip jautėsi. Prie tos laimės iš dalies prisidėjo tai, kad mūsų šeimoje gyvenome tryse, bendravome, žaidėme, rūpinomės vienas kitu... Tie jausmai, bendravimas, tėvų rūpestis, padėjo susiformuoti man tokiam, koks esu dabar ir aš be galo dėl to esu laimingas ir dėkingas savo tėvam... Manau, kad šeimose kuriose yra daugiau vaikų ir yra pilnavertis auklėjimas ir priežiūra, yra mažiau egocentrizmo, sugebėjimo bendrauti, mylėti, dalintis atsakomybe, pagarbos kitam žmogui.
Atsakyti
QUOTE(mindudo @ 2008 07 02, 15:20)
1. O jums neatrodo, kad dažnai yra pervertinami vaikų poreikiai, arba atvirkščiai nepakankamai vertinami.
2. Manau, kad šeimose kuriose yra daugiau vaikų ir yra pilnavertis auklėjimas ir priežiūra, yra mažiau egocentrizmo, sugebėjimo bendrauti, mylėti, dalintis atsakomybe, pagarbos kitam žmogui.


1.Jei taip yra, tuomet nereikia didinti to vaikų skaičiaus ir juos kankinti, nes taip išeitų, jog nesugebame jų auginti.
Visgi mano manymu yra tik atvejai, kai poreikiai pervertinami ar nepakankamai vertinami, kol kas dar ir ačiū dievui, didžioji dalis tėvų sugeba rasti aukso vidurį.

2. Ir daugiavaikėse šeimose ir ten kur vaikas auga vienas ir su auklėjimu ir su jų priežiūra viskas yra gerai. Ir patikėkite vaikai, kurie auga vieni nenusileidžia vaikams iš gausesnių šeimų nei gebėjimu bendrauti, draugauti, mylėti ir su atsakomybe, pagarba kitiems pas juos irgi viskas gerai, o dažnai netgi dar geriau. smile.gif


Atsakyti
QUOTE(salve123 @ 2008 07 03, 08:40)
1.Jei taip yra, tuomet nereikia didinti to vaikų skaičiaus ir juos kankinti, nes taip išeitų, jog nesugebame jų auginti.
Visgi mano manymu yra tik atvejai, kai poreikiai pervertinami ar nepakankamai vertinami,  kol kas dar ir ačiū dievui, didžioji dalis tėvų sugeba rasti aukso vidurį.

2. Ir daugiavaikėse šeimose ir ten kur vaikas auga vienas ir su auklėjimu ir su jų priežiūra viskas yra gerai. Ir patikėkite vaikai, kurie auga vieni nenusileidžia vaikams iš gausesnių šeimų nei gebėjimu bendrauti, draugauti, mylėti ir su atsakomybe, pagarba kitiems pas juos irgi viskas gerai, o dažnai netgi dar geriau.  smile.gif

g.gif Būtų įdomu padaryti statistinį darbą. Kai man tekdavo susitikti su vienturčiais vaikeliais, dažnai jausdavau jų egocentrizmą. Nesakau, kad tokie vaikai kažkuo blogesni ar geresni - aš norėjau pasakyti, kad vaikui kartais geriau turėti broliuką, nei papildomą žaislą ar lankyti papildomą būrelį, dažnai sprendžiame apie vaiko pereikius, per savo poreikius. Tad sakyrami, kad galvojame apie vaiką, iš tiesų galvojame apie save, nes vaikas, mūsų pažiūriu, nėra kompetetingas nuspręsti kas jam yra geriau... Iš tiesų, pastebėjau, kad męs irgi šioje sferoje darome klaidą - pripirkome labai daug žaislų savo vienintelei dukrytei. Ji pradėjo mažiau vertinti savo daigtų svarbą, bet labai svarbus naujo daigto pirkimo ar dovanojimo faktas. Tad žaislai vaikui tampa kaip narkotikas... Kažkaip tai reiks spręsti... g.gif
Gerai, kad dar labai ribojame TV, kompiuterį... Gerai šiuo požiūriu pasisako mūsų Mantesorinis darželis, kur siūloma vaikui tik keletas žaisliukų o vaikai užsiima padėdami suaugusiųjų veikla, darbais, lavinimusi... Tad pastebiu, kad vaikų poreikiai vis dažniau yra pervertinami, o kartais tai žaloja sveikatą (kompiuteris, TV), daro juos vartotojiškais (labai svarbūs daiktai, konkurencija daiktų kiekiu, kokybe)...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mindudo: 03 liepos 2008 - 10:10
Vaikui augti ne vienam seimoje yra kur kas geriau.
Atsakyti