Kam reikalingi vaikai?

#121
QUOTE(Minerva @ 2008 06 18, 17:26)
Žinai, kartais pamastau, ar tikrai žmonės randa tą maksimalią laimę po dirbtinio apvaisinimo g.gif Ar tikrai "žaidimas vertas žvakių"?

Žmonės turi netektį - prarado galimybę turėti vaikų ir jie nenori susitaikyti su savo netektimi, tad visais būdais stengiasi šią problemą spręsti, nes dar yra viltis, kai vilties nėra, tuomet belieka tik susitaikyti. Pagalvokit, kaip jaustumėtės kai artimas žmogus serga ir yra vilčių, nors ir labai mažų, kad jis pasveiks. Dauguma naudosis bet kokia galimybe...
Atsakyti
#122
QUOTE(mindudo @ 2008 06 18, 17:10)
g.gif
O kodėl negalinčios turėti vaikų poros taip išgyvena netektį, tarsi būtų netekę vaikelio? Taip pergyvena dėl to, jaučiasi nelaimingos, siekia bet kokia kaina pastoti, turėti vaikų, suserga depresija, skiriasi, teigia, kad yra nelaimingi?


Nebūtinai išgyvena. Aš esu tokia. Bet kokia kaina nesiekiau. Prieš nemažai metų esu mąsčiusi apie surogatinę motinystę. Dabar į tai žiūriu pakankamai negatyviai.

Noras turėti vaikų yra instinktyvus. Vaiko reikėjo man. Žinoma, visuomenėje egzistuojantys stereotipai irgi turėjo tam įtakos. Bet jaučiausi savipakankama, buvo didelis poreikis rūpintis, pasidalinti gėriu, kuris, maniau, yra mūsų namuose. Įsivaikinome. Nuoširdžiai manau ir visada sakiau, kad gavau daug daugiau, nei daviau.

Manau, kad biologiniai ryšiai yra nenuginčijami. Esu savo vaikui antra. Po jo mamos. Nesvarbu, kodėl ji neaugino. Neteisiu. Bet čia jau ne į temą.
Atsakyti
#123
QUOTE(mindudo @ 2008 06 18, 17:37)
Žmonės turi netektį - prarado galimybę turėti vaikų ir jie nenori susitaikyti su savo netektimi, tad visais būdais stengiasi šią problemą spręsti, nes dar yra viltis, kai vilties nėra, tuomet belieka tik susitaikyti. Pagalvokit, kaip jaustumėtės kai artimas žmogus serga ir yra vilčių, nors ir labai mažų, kad jis pasveiks. Dauguma naudosis bet kokia galimybe...


Du skirtingi momentai: artimas žmogus jau yra - kaip ir su juo susiję prisiminimai, įsipareigojimai, jausmai, etc. Dirbtinio apvaisinimo atveju yra šiek tiek kitaip.

Atsakyti
#124
Anksčiau buvau tokia kategoriška tuo "vaikų" klausimu... Vis bandžiau oponentus įtikinti... kad aš padariau teisingą pasirinkimą, o jie- ne.

Čia neužsuka <alfija>. O man taip patinka jos parašas- iš tiesų laisvas žmogus yra laisvas nuo pasirinkimo...
Atsakyti
#125
[quote=Medinis,2008 06 18, 17:36]
Na gerai, pasakėte... O dabar pasakykite kodėl tai vyksta? Kokia yra priežastis?
Papildyta:
Manau, kad pasirenkamas lengvesnis, daugiau malonumo teikiantis gyvenimo būdas. užauginti vaiką yra ne tik malonumas, bet ir atsakomybė, iš dalies tam tikri suvaržymai. Šiuolaikinis gyvenimas turi priklausomybių atspalvį - kaip yra priklausomybė narkotikam, alkoholiui, taip paskutiniu metu daugėja priklausomybės kompiuteriai, internetui - virtualiam gyvenimui (liga - veboholizmas), vystosi priklausomybė darbinei veiklai (esu nepakeičiamas, be manęs viskas sugrius...), priklausomybė konfortui (labai blogai jausiuos jei negalėsiu dažnai pasilepinti kūniškais malonumais, kelionėmis, vakarėliais ir t.t.) Ir kai šios priklausomybės pradeda užgožti instinktus - vienas iš jų ir motinystė, tėvystė, manau darosi blogai. Tai mano nuomonė...
Atsakyti
#126
...ir kuo toliau, tuo mažiau suprantu.
Atsakyti
#127
QUOTE(Roza_Liuksemburg @ 2008 06 18, 17:45)
Anksčiau buvau tokia kategoriška tuo "vaikų" klausimu... Vis bandžiau oponentus įtikinti... kad aš padariau teisingą pasirinkimą, o jie- ne.

Čia neužsuka <alfija>. O man taip patinka jos parašas- iš tiesų laisvas žmogus yra laisvas nuo pasirinkimo...


Man irgi smile.gif Sunku išsilaisvinti nuo galimybės pasirinkti. Esu save išlaisvinusi nuo to kiek pamenu du kartus.
Atsakyti
#128
QUOTE(Minerva @ 2008 06 18, 17:43)
Du skirtingi momentai: artimas žmogus jau yra - kaip ir su juo susiję prisiminimai, įsipareigojimai, jausmai, etc. Dirbtinio apvaisinimo atveju yra šiek tiek kitaip.

na nesiginčysiu dėl netekties lygio, kiekvieno išgyvenimo lygis savas, tačiau dauguma ieško sprendimo, vieni bando dirbtinai pastoti, kiti isivaikina, treti bando save pašvęsti kitai veiklai (tokių dauguma). Pagal statistiką nevaisingų šeimų šimtai, o bandančių dirbtinai pastoti ar įsivaikinti vienetai... Sutinku, tai irgi sprendimo būdas, tačiau nuo senovės žinomas motinystės, tėvystės instinktas paminamas, o atstumtų vaikų pilni vaikų namai...
P.s. Mes irgi nusprendėme įsivaikinti vaikelį, nes po gimdymo turėjome problemų... 4u.gif Dabar laukiame kuomet naujas vaikelis atkeliaus į mūsų šeimą...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mindudo: 18 birželio 2008 - 16:57
#129
QUOTE(Paragintoji @ 2008 06 18, 17:53)
Man irgi  smile.gif  Sunku išsilaisvinti nuo galimybės pasirinkti. Esu save išlaisvinusi nuo to kiek pamenu du kartus.


Na jau offtopinti, tai offtopinti smile.gif
Yra toks stereotipas- kad stiprus žmogus yra kovojantis, bandantis pakeisti savo gyvenimą. O "plaukiantis pasroviui"- atseit silpnas. Pastaruoju metu tas "plaukimas pasroviui" atrodo man kaip aukščiausias, nepasiekiamas pilotažas. Nesirinkti. Tiesiog būti. Man sunku išsireikšti, pritrūksta žodžių. Bet manau Tu mane supratai.
Atsakyti
#130
QUOTE(mindudo @ 2008 06 18, 17:47)
Ir kai šios priklausomybės pradeda užgožti instinktus - vienas iš jų ir motinystė, tėvystė, manau darosi blogai. Tai mano nuomonė...

O kodėl tai yra blogai? Kam tai yra blogai?
Papildyta:
QUOTE(Roza_Liuksemburg @ 2008 06 18, 17:58)
Pastaruoju metu tas "plaukimas pasroviui" atrodo man kaip aukščiausias, nepasiekiamas pilotažas. Nesirinkti. Tiesiog būti.

Matot... "plaukti pasroviui" - taip pat pasirinkimas. Todėl pagal logiką "nesirinkti nieko" neįmanoma. Nes faktiškai tai jau du neiginiai. O taip neturi būti.
Atsakyti
#131
QUOTE(Medinis @ 2008 06 18, 18:01)
Matot... "plaukti pasroviui" - taip pat pasirinkimas. Todėl pagal logiką "nesirinkti nieko" neįmanoma. Nes faktiškai tai jau du neiginiai. O taip neturi būti.


Na negaliu aš išreikšti minties. Ne "nesirinkti", o "nesistengti pakeisti", ko gero taip.
Atsakyti
#132
QUOTE(Roza_Liuksemburg @ 2008 06 18, 17:58)
Na jau offtopinti, tai offtopinti smile.gif
Yra toks stereotipas- kad stiprus žmogus yra kovojantis, bandantis pakeisti savo gyvenimą. O "plaukiantis pasroviui"- atseit silpnas. Pastaruoju metu tas "plaukimas pasroviui" atrodo man kaip aukščiausias, nepasiekiamas pilotažas. Nesirinkti. Tiesiog būti. Man sunku išsireikšti, pritrūksta žodžių. Bet manau Tu mane supratai.


Taip, Roza, man labai artima ką Tu parašei 4u.gif . Plaukiam pasroviui... gal niekas čia nuo mūsų nepriklauso. Kaip susiklosto. Tik gal yra manom, kad patys sprendžiam.. Man dabar labai patinka nespręsti.

Mindudo, pamenu, rašei įvaikinimo temoje. Gal ten susitiksime, kad neoftopinti. O naudodamasi proga linkiu sėkmės. Lengva nebus. Bet kam dabar lengva? smile.gif 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Paragintoji: 18 birželio 2008 - 17:08