ar gimdyme dalyvavo jusu vyrai?

Neatidziai skaitete,
Man gaila vyro, ne todel,kad as busiu negrazi, o pats procesas pakankamai nemalonus ir itemptas. Vyras is viso pasisako filosofiskai, kad jeigu noriu, gali dalyvauti, bet jis mato ir tai, kad man yra nuo to blogai, todel man to neprimeta. Ir pats ko gero nezino, kaip i tai reaguos, niekada to nedare, nors zinau, kad yra labai stiprus ir kraujo tikrai nebijo.
Daug kraujo, itampos ir kitu nemaloniu dalyku. plius jau veliau, kaip sakiau, estetiniai jausmai... Taip, sakau atvirai, man bus labai nemalonu, jeigu sio proceso metu apsidirbsiu, kaip tai daro 50 proc. gimdyviu ir savo vyro akivaizdoje. Bet tai ne esme, cia visa grandinele, kuria jau pavargau kartoti, bet galite pasiskaityti, jeigu netingesite
Papildyta:


Jau sakiau, kad vienas dalykas yra sneket, mes irgi snekam, o kitas gyvai pamatyt kagi, palieku Jus siai dienai, labai nemegstu kartotis, o klausimai vis tie patys , bet butinai pas Jus sugrisiu , nes nepaisant mano maistingos sielos, visas Jus labai myliu ir gerbiu , tad linkiu toms, kurios nezino, ar laukiasi sulaukti graziu vaikuciu, kurios bijo spoksanciu akuseriu, ju nebijoti, nes tai ju darbas ir jie seniai jau spokso i gimdyves kaip i savo darba, tokiu, kurios tempia vyra uz pakarpos per prievarta - susiimti ir pagalvoti ne tik apie save, bet ir savo sutuoktini, isigilinti i jo jausmus, tokioms, kurios tokios maistingos kaip as - .linkiu islikti stipriomis ir toliau, lakytis savo principu, musu senu geru tradiciju bei savo isitikinimu.

Kodėl, mano nuomone, parašiau, o į "gilius psichologinius pamąstymus" sunku ką ir atsakyt. Mano vyras matė gimdymą ir ne vieną, tai nemanau kad pamatytų ką ypatingai naujo jei gimdyčiau aš. Ką reiškia "negali" visai negaliu suprast.

O ir apie gimdymą jūsų pamąstymai labai jau teoriniai. Jei jūs "apsidirbsite" tai jūsų vyras to net nesupras ir nepastebės Tiesą sakant, ir jūs pati galite nepastebėti.
Papildyta:


Kol kas jūs tik šnekat, o ar teisi jūs ar ne galėsite pasakyt tik po kelių mėn. Ir ar taip svarbu tie dalykai, kurie dabar atrodo svarbūs irgi pasakysite tik tada. Gimdymų buna visokių.

Jau is pirmo Jusu komentaro supratau, kad vyra nekuo nenustebinsite Ka reiskia negali? Kaip pavyzdi pasakysiu: kad ir siais laikais.. ne kiekvienas jaunas vaikinas pirma nakti gali ilisti i merginos lova, nors galbut ir nori, arba negali uzeiti i moteru tualeta, nes tas tualetas skirtas moterims ir nera reikalo ten eiti.
Bet jeigu pries du metus Paryziuje buvo tokia mada, tai pagaliau atsirideno i Lietuva... turiu konstatuoti... nieko siuo atveju negalesime pakeisti, 80 proc. lietuvos vyru eis.. eis, nes kitaip moteru forume jo zmona kitos moteros pasmerks, uz tai, kad galvoja kitaip ir neina .
Kodel vis tik negali mano atveju, ogi todel, kad jo moteris, t.y. as, to nenoriu, o jis ne tik tai pasamoningai jaucia, bet ir gerbia mano interesus ir isitikinimus. Jam nereikia rasyti tokiu ilgu traktatu ir kartotis po 10 kartu, jam is pirmo aisku, nera ko ten trenktis , kam? Ka paskutini karta matys mane? kokie dar argumentai? Palaikys uz rankos? O kas is to? Man vyro meile tai ne vien laikymas uz rankos. Jo buvimas kazkur salia, jo geros mintys, jo meile, tai dalykai kuriuos as ne tik apciopiu, as sugebu tai jausti nuolat, nesvarbu kur bebutu mano vyras. Ar palatoje, ar komandiruoteje uzsenyje.. Todel net nedaryciau tragedijos, jeigu del jo darbo pobudzio taip ir atsitiktu, kad isvyktu kazkur tuo metu. Zinau, kad sugrizes apkabins mane ir vaikeli, ir meile nuo to nesumazes, kad nespejo manes nuvesti i tualeta. Tai gyvenimas, o meile pas mus issireiskia ne tik paglostymais ir pasluostymais, bet ir jausmais. Stai kur visa esme.
Nezinau, kokie ten man sarabanai "uzsisuks", gal nuomone ir pasikeis, o savo seimos tradicijas i vertybes pergalvosiu, nes nesciosios moterys gana daznai truputi isproteja pries gimdyma, bet siandiena
as stengiuosi gyventi taip, kad kasdien galeciau buti savo vyrui stebuklu. Uz tai ir uz daugeli kitu dalyku jis mane myli Nes visas musu gyvenimas susideda is tokiu mazu stebuklu, vieni juos mato, kiti is ju nedaro problemu ir pavercia realybe
O del "apsidirbimo", jau kazkaip labai daznai palieciam si klausima, matyt teisi buvo pazistama akusere, daznas atvejis gimdykloje nors, kaip minejau, jis antraelis... kai kurie tuos dalykus pastebi, kai kuriems jie yra nesvarbus , beje, ne tik gimdyme, bet ir gyvenime. Bet kaip sakiau, man tai irgi yra svarbu, jeigu iki to laiko su manimi nieko neatsifiks tfu tfu tfu , nereciau tokia likti visa savo gyvenima Sekmes!

kaip ten sako "ir dziaugsme ir varge..." siaip manau cia kiekvienos moters apsisprendimas... bet buna,kad moteris nori,o vyras ne,tai situos jau laikau luzeriais-gudras pridirbt vaiku,o bet maza dalelyte iskest skausmus,tai jau ne...
MB dalyvavo ir net nebuvo svarstymu sia tema... siaip jei vyras nesimakaluoja ten kur nereikia jokiu laaabai negraziu vaizdu kaip ir nemato:) nu zmona nuoga mato tikriausiai ne pirmakart BET UZTAT PIRMASIS PAMATO SAVO LIALIU:) vienintelis nemalonus dalykas gimdykloj-yra kvapas,bet prasidejus gimdymui jo net nebepastebi(mano vyro zodziai). O kas del apsidirbimo-jei pries gimdyma pastato klizmute,tai apsidirbimo tikimybes tikriausiai ir nebelieka(kai kuriuose GN daro visoms,o kitur gali paprasyt-as antrakart gimdydama paprasyciau vel...),o kas link del kraujo-gimdymo metu jo prakstiskai ner(jei nekerpa ar pan), o po gimdymo viska uzdengia ir su tom mamytem,kurios gimdo ne vienos daktarai elgiasi biski kitaip (kitu mamyciu patirtis...)
SIAIP AS ESU BAISIAI PATENKINTA KAIP MB ATLAIKE TIEK VISA TA LAIKOTARPI TIEK PATI GIMDMA

Mano vyro dalyvavimas gimdyme kaip tik padejo gydytojams "neveikti". nes kai gimdziau pirma buvo tokia sistema, kad yra priesgimdyvine palata ir skirta gimdymui. Ir as tik pereinu koridoriu, man visi saremiai dingsta, tada atgal ir vel viskas is naujo. Po kokiu 8val as jau pradejau alpti. Zinoma, reik daryt cezari, kadangi buvau vyrui sakius, kad pjauti gali tik paskutiniu momentu, tas atsisake (aisku rastu, bet darase, kad del nesudarytu gimdymo salygu) ir pareikalavo, kad leistu man butu vienoj palatoj. Po poros valandu atrode, kad viskas greit pasibaigs, bet tik gydytojai sujudo ir paprase vyro iseiti (as spresti nieko negalejau, nes arba didziuliai skausmai, arba miegu), tas atsisake. Pasirodo panele sugalvojo listi ne tiesiai (gal del plysimu kaklelio) ir gydytojai nusprende naudoti vakuuma, vyras vel atsisake, kad galima tada pjauti. Jam rodo jo atsisakyma ir patys netycia pamato kas parasyta, nuomone staigiai pasikeicia ir nusprendzia dar palaukti, per koki pusvalandi gimsta sveikas vaikas (ir man nereikejo kelias savaites gydytis).
Todel galiu pilnai rasyti, ka as buciau be jo darius. O kai paklausiau del kraujo, sake, kad lyg tai buvo, bet pamate tik kai nuiminejo paklodes.
Del pirmo gimdymo dar vyras abejojo, ar verta eiti, apie antra net nebuvo kalbos - kas gincysis su gydytojais. Nors nereikejo nei karto suisigincyti, nes viskas vyko nuostabiai .

Netycia ilindau cia pas jus ir nustebau, kokie karsti gincai liepsnoja.
Aisku, mano gimdymo patirtis jau sena - jauneliui vienuolika metu, bet nera tokia sena, kad neatsiminciau kas ten vyko. Paskutiniame gimdyme dalyvavo ir vyras ir labai po to dziaugesi. Niekas jo neleido ten, kur galejo pamatyti ka nors tokio, kas isgasdintu. Tiesiog laike mano ranka, o kai gime sunus - pirmasis ji pabuciavo. Aisku, as gimdziau su nejautra, tai nebuvo jokiu riksmu, jokiu prakaitavimu ir kitu maziau maloniu dalyku. Ir visa ta gimdyma atsimenu kaip dideli dziaugsma visu musu triju.
Apskritai, manau viskas priklauso nuo vyro. Jei jis myli zmona ir yra vyriskas, neskystas ir nealpsta nuo pirmo kraujo laso - dalyvavimas gimdyme tikrai neatgrasys jo nuo mylimos moters, o tik sutvirtins tarpusavio santykius. O jei ji gasdina tokia mintis - nera ko versti - gal dar subres su laiku

Vat būtent dėl galimų ginčų su gydytojom ir neimčiau vyro su savim. Jo visiškai nemoksliška nuomonė gali padėt, bet daug didesnė tikimybė- pakenkt. Kad man nebūtų nutikė taip, kaip galėjo nutikti jums, atidžiai rinkausi gydytoją, o ne vyrą su savim kviečiau. Kuo verta gydytoja jei ji elgesi kaip jai pataria "žmogus iš gatvės"- be jokio medicininio išsilavinimo ir patirties?!

papasakokit mamytes (kurių vyrai dalyvavo gimdyme) - kaip jie jautėsi? kokios emocijos buvo užvaldžiusios?galų gale ar netrukdė jie gimdymo metu?

Sakyciau, kad Jus 100 proc teisi , dar to truko, kad vyras pradetu uz gydytojus spresti, kokias proceduras atlikti. Jeigu jau norejo pats dalyvauti, tegul, pirmyn, bet jeigu dar dalinasi savo "ekspertine" nuomone ir draskosi bei gincyjasi su gydytojais. Tai kaip jausitis gimdyvei? O gydytojams, kurie po konfliktu vis tiek turi atlikti savo pareigas, ir daro tai sukande dantis..

patikekit nestumo metu to estetiskumo irgi ne per daugiausiai: pykinimai, vemimai, nuotaiku svyravimai, nuolatinis nuovargis, berimas ir net lankymasis pas kosmetologe nepadeda to isvengti, veliau tinimas, kai kurioms ir strijos visa kuna isvagoja ir t.t. Tai ka, visus 9 nestumo menesius gyvensit atskirai, kad tik Jusu estetas vyras nepamatytu tokiu neestetisku dalyku O kur dar laikas po gimdymo, kai pagimdziusi moteris ne per geriausiai jauciasi, o ir pilvas kuri laika buna nukares... Irgi labai neestetiska Atsiprasau, kad taip nelabai graziai parasiau, bet tokia jau ta nestumo, gimdymo ir pogimdyvinio laikotarpio realybe

irgi mat problema... nu nenori, tegu nedalyvauja. Čia jau ką, pasaulio pabaiga? visiškas krachas, žmonos išdavystė? Toks mažmožis palyginus su visu kitu. Vat jeigu atsisakytų vaiką prižiūrėt, naktim keltis, pampersus keist, užsiimt, auklėt, žaist ir t.t. - tada būtų problema, tada jau būtų galima aikčiot, stebėtis, baisėtis ir galvas kraipyt.