QUOTE(Lera @ 2008 11 27, 13:36)
Man vyras kuris bijo dalyvaut savo vaiko gimime yra paskutinis triznius
Sudas ne vyras, jei taip nuosirdziai pasakius be cenzuros.
QUOTE(Svaige @ 2008 11 27, 13:45)
Nenoreciau, kad draugas dalyvautu gimdyme. Cia kaip medinis sake, loterija. Yra vyru, kurie tvirtai stovi ant zemes ir viska priima naturaliai, yra skrajojanciu padebesiais. Man paciai gimdymas kazkoks grazesnis, kai gaubiamas paslapties. Kaip ir moters kunas, kaip ir vyro kunas. O dvasine partneriu bendryste ne nuo visko darymo kartu priklauso. Meiles vaikams pagrindas irgi kitas. As per gimdyma labiau noreciau patyrusiu specialistu, nei kazkieno kartu su manimi kenciancio. Bet gal todel, kad dar negimdziau. Su laiku gal poziuris keisis.
Gal todel kad dar negimdet...
Ir niekas ten salia nesikankina. Smagiau laikas prasistumia ir galu gale pradeda abu noret kad viskas greiciau baigtusi.
Viso veiksmo (cia turbut individualiai pas visus) tera 30-40 min ir jos kaip blyksnis praeina. Nera laiko nei bjauretis nei grozetis, nes yra tam tikri dalykai kur vyras tuo metu geriausiai tinka. Ir jie savaime ateina, turiu galvoj, kad nereik galvot "Ka man dabar daryt" - tiesiog darai tai, kas tuo metu yra reikalinga.
O panikantai, alpikai ir visokios kitokios vyriskos gimines anomalijos tepasikaria.
As pvz. didziuojuosi kad dalyvavau, sugebejau kazkiek padet (bent gaspadine taip sako) ir apgailestavau tik vieno dalyko - kai teko vos ne iskart po gimdymo palikt ir trenktis 200 km i darba.
Ir jei vyriskis pats nusprendzia kad nedalyvaus, ar dar blogiau susiranda n priezasciu, tai mano akimis jis paprasciausias gaidys pagarbos nevertas.