Įkraunama...
Įkraunama...

Mano žmogus geria, Artimas žmogus - alkoholikas2

QUOTE(Neapsisprendėlė @ 2008 07 10, 14:40)
Kad Jūs žinotumėte kokia aš laiminga, kad laiku nuo to draugo pasiploviau. Vakar po ilgo negėrimo degtinės vaikinas pavarė. Protas taip susisuko, kad išoko pro langą. Viena laimė, kad ne itin aukštai gyvena ir apačioje vešlūs krūmynai tai vaikinas atsipirko tik apsibrozdinimais ir sumušimais.  lotuliukas.gif
Bet neturiu aš ramybės- maldauja kaip šuo,kad grižčiau. Bet eina jis vienoj vieton..
Kaip su tokiais bušavojimais vaikus augint?

Neverta grįžti, taip galima ir užstrikti tuose išėjimuose-grįžimuose. Na jei ant tiek stogas važiuoja - tai nieko gero ateityje nelauk. Nebus tau ramybės su juo...
Atsakyti
QUOTE(žvelsa @ 2008 07 10, 15:13)
Neverta grįžti, taip galima ir užstrikti tuose išėjimuose-grįžimuose. Na jei ant tiek stogas važiuoja - tai nieko gero ateityje nelauk. Nebus tau ramybės su juo...


Kad jau ir dabar nėra. Kiekvieną dieną skambina. Galvoju apie numerio pakeitimą. Gerai, kad į namus nevaikšto. Bijo mano brolio.

Dar ir papjaut toks gali..

Atsakyti
QUOTE(Medėja @ 2008 07 10, 12:13)
Niekas taip neluošina asmenybės kaip baimė. Psichologine prasme baimė neturi nei vienos teigiamos pusės. Fizine prasme - baimė gali pakeisti elgesį. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia - TSRS asmenybės kulto laikai...  Ar tikrai tokios laimės linki savo vaikui?


Medeja, nepyk, bet labai teoretiski Tavo pasisakymai. Baimes turi visi. Ivairias. Ir naudos is ju irgi yra, nors vadoveliai to neakcentuoja. Netgi manyciau, kad bebaimiu zmoniu nera.
O kultas gali buti kurstomas baime, godumu, ir t.t. Jei jau remiesi psichologija, turetum zinoti, kad nei viena emocija ar bruozas patys savaime nera nei teigiami, nei neigiami. Yra tik visuotinai priimtini, tinkantis bendruomenei, ir atvirksciai. Ir ne visos visuomeniskai nepriimtinos emocijos ar bruozai butinai yra smerktini.
Nu nera viskas tik balta ir juoda, paprastai ivairiu tonu kitos spalvos 4u.gif

Beje, tema buvo, kaip alkoholiku zmonos galetu apsaugoti savo vaikus nuo ju tevu kelio. Kokios mintys siuo klausimu?
Atsakyti
QUOTE(wit @ 2008 06 27, 15:20)
siaip man suprantamas ir gyvenimas su girtuokliu vis tikintis kad jis pasikeis..


Mano mama 25 tikėjo...... Dabar gali ir ji, ir aš pasakyti kad viskas pasikeitė. Tėvas gėrė. Mama pyko, verkė, prašė. Aš verkiau, pykau. dabar gyvena gražiai. Darbai superiniai, namai gražūs. Santykiai irgi. Bet beveik 30 metų vos ne gryno š... .

Norėčiau būti kantri. Tokia, kaip mano mama. Bet vis dažiau tuo suabejoju.....
Atsakyti
QUOTE(Neapsisprendėlė @ 2008 07 10, 15:32)
Kad jau ir dabar nėra. Kiekvieną dieną skambina. Galvoju apie numerio pakeitimą. gerai, kad į namus nevaikšto. Bijo mano brolio.
Dar ir papjaut toks gali..

Su laiku aprims. Stiprybės tau 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Medėja @ 2008 07 09, 16:57)
Tai, ko gero, blogiausia ką galima padaryti. Vaikui tokiu būdu įteigsi nepilnavertiškumo kompleksą visam gyvenimui. O kai jis pradės girtuokliauti kaskart girdėsi, kad kaltas ne jis, o kalti genai, kuriuos tu jam perdavei ir jis nieko su savimi negalįs padaryti.

visiškai sutinku. nes kaltinti savo prigimtį ir genus yra labai labai lenmgva. tai matau iš savo vyro.
jis sako - " o ką aš galiu padaryti.... negaliu aš kitaip.... kalti genai" va čia mums ir pavyzdys....
kalbėti su vaiku reikia tada, kai jis jau pilnai supranta ir gali sąmoningai daryti sprendimus. tėvų įtaka gali būti didžiulė, jeigu tėvai protingai, neįsakančiai kalba. nes vienreikšmiškai nuolatinis kalimas į galvą duoda atvirkštinį efektą.
su mergaitėmis, manau, dar sudėtingiau. nes juk neįsakysi, kokį mylėti, o kokį ne.... be to, tarp moterų, išsirenkančių sau į porą vyrą, linkusį į alkoholizmą yra nemažai tokių, kurioms viduje įaugęs "aukos jausmas" (parašau, to nepriimti asmeniškai, kalbu tik apie kai kuriuos atvejus). mergaitė, matydama savo šeimoje būtent tokį modelį, jį perkelia ir į savo šeimą.
Žinoma, geriausia būtų, kad vaikai nematytų alkoholizmo šeimoje, tada būtų lengviau. tačiau kiekviena iš mūsų matome, kad tai yra ne galo sunku - išgydyti šitą brudą sunku, o pabėgti nuo jo dar sunkiau....


QUOTE(Neapsisprendėlė @ 2008 07 10, 14:40)
Kad Jūs žinotumėte kokia aš laiminga, kad laiku nuo to draugo pasiploviau. Vakar po ilgo negėrimo degtinės vaikinas pavarė. Protas taip susisuko, kad išoko pro langą. Viena laimė, kad ne itin aukštai gyvena ir apačioje vešlūs krūmynai tai vaikinas atsipirko tik apsibrozdinimais ir sumušimais.  lotuliukas.gif

Bet neturiu aš ramybės- maldauja kaip šuo,kad grižčiau. Bet eina jis vienoj vieton..
Kaip su tokiais bušavojimais vaikus augint?

Sveikinu 4u.gif Linkiu susirasti savęs vertą vyrą ir partnerį 4u.gif
Atsakyti
Užmėtykit mane akmenim....

Nuvažiavo mama pas tėvą aplankyt , perdavė linkėjimus nuo sugėrovo pagrindinio su viltim kad greit gryš ir galės išgert ir ką jūs manot : tėvas apsiverkia ir sako viskas savo aš jau atgėriau . Aišku aš netikiu nei ašarom nei pažadais , bet... Jei įvyktų toks stebuklas vadinasi reikia tik noro ir gero gero sukrėtimo.
Atsakyti
QUOTE(klaidele @ 2008 07 16, 12:37)
kalbėti su vaiku reikia tada, kai jis jau pilnai supranta ir gali sąmoningai daryti sprendimus. tėvų įtaka gali būti didžiulė, jeigu tėvai protingai, neįsakančiai kalba. nes vienreikšmiškai nuolatinis kalimas į galvą duoda atvirkštinį efektą.
su mergaitėmis, manau, dar sudėtingiau. nes juk neįsakysi, kokį mylėti, o kokį ne.... be to, tarp moterų, išsirenkančių sau į porą vyrą, linkusį į alkoholizmą yra nemažai tokių, kurioms viduje įaugęs "aukos jausmas" (parašau, to nepriimti asmeniškai, kalbu tik apie kai kuriuos atvejus). mergaitė, matydama savo šeimoje būtent tokį modelį, jį perkelia ir į savo šeimą.
Žinoma, geriausia būtų, kad vaikai nematytų alkoholizmo šeimoje, tada būtų lengviau. tačiau kiekviena iš mūsų matome, kad tai yra ne galo sunku - išgydyti šitą brudą sunku, o pabėgti nuo jo dar sunkiau....
Sveikinu 4u.gif  Linkiu susirasti savęs vertą vyrą ir partnerį  4u.gif

drinks_cheers.gif Ko gero geriausia išsiskirti, kad vaikas prieš išeidamas į gyvenimą spėtų pamatyti ir kad galima gyventi kitaip. Bet kaip tam pasiryžti g.gif
Atsakyti
va pas mane labai artimas zmogus gera verysad.gif visiems buvo tikrai labai skaudu kai prisigerdavo viska reikdavo slepti saldytuve nes viskas krisdavo jam is ranku ir tvarkymo tai patikekit i tualeta normalei nenueidavo doh.gif tai karta gal ir ziauru bet kai budau pas juir pamaciau koks jis iskvieciau greitaja ir ji nuveze i ziegzdrius doh.gif (tai buvo pries pora savaiciu), na o dabar kai is ten isejo susimaste kad reikia gyventi nes ten jiems daktarai pataria ir su jais kalbasi( jis nebeprotis o tiksliau zmogus turintis tikrai gera darba, gerai gyvena visko turi. tai va ir dabar visi labai dziaugesi nes zmogus uzsikodavo nors tai buvo pavojinga bet alkoholis ne ka pavojingesnis blink.gif tai mes pagaliau is to liuno isbridom thumbup.gif
Atsakyti
pokalbiai šioje temoje aprimo.... g.gif
tikiuosi, kad aprimo todėl, kad visiems gyvenimai pradėjo tvarkytis... ax.gif

Deja, apie save nieko panašaus negaliu pasakyti... Arodo viskas eina tik blogyn ir blogyn. regis, jis supranta, kad turi didelę bėda, bet pasiryžti ją gydyti jis nesugeba. gėda jam prisipažinti prieš kitus....

štai vieną dieną bandė neprisigerti taip, kaip kas vakarą - t.y. sumažino išgeriamo alkoholio kiekį (pasitenkino pora buteliukų alaus. čia mums yra žiauuuuuuriai mažai), tai visą naktį visokie drebuliai krėtė, beveik traukuliai, šaltas prakaitas mušė, užmigti negalėjo, aišku, iš ryto į darbą neatsikėlė, nes jautėsi kaip sudaužytas, prakaitas žlaiugte žliaugė. Ech, kitą dieną nusispjovė ir vėl vakare prisigėrė, mat " tokios košmariškos nakties jis nebepakeltų...."

Turbūt visa tai būtų galima pavadinti abstineciniu šoku. Tokie vaizdai man leidžia suprasti, kad vyrutis yra įklimpęs oi kaip giliai doh.gif pats su šituo brūku nebepakovos, jeigu organizmas jau tokius šposus krečia doh.gif

pasidalinkite patirtimi, ar yra kam taip buvę.... ar mano jaunasis vyras (jam tik 26 m) jau pasiekė pakankamai aukštą alkoholizmo ribą, kai kūnas nebesugeba pakovoti su alkoholio badu?

Kur pajūryje galima gauti profesionalią pagalbą (išskyrus priklausomybės ligų centrą)?
Atsakyti
QUOTE(klaidele @ 2008 07 31, 18:10)
pokalbiai šioje temoje aprimo....  g.gif
tikiuosi, kad aprimo todėl, kad visiems gyvenimai pradėjo tvarkytis...  ax.gif

Deja, apie save nieko panašaus negaliu pasakyti... Arodo viskas eina tik blogyn ir blogyn. regis, jis supranta, kad turi didelę bėda, bet pasiryžti ją gydyti jis nesugeba. gėda jam prisipažinti prieš kitus....

štai vieną dieną bandė neprisigerti taip, kaip kas vakarą - t.y. sumažino išgeriamo alkoholio kiekį (pasitenkino pora buteliukų alaus. čia mums yra žiauuuuuuriai mažai), tai visą naktį visokie drebuliai krėtė, beveik traukuliai, šaltas prakaitas mušė, užmigti negalėjo, aišku, iš ryto į darbą neatsikėlė, nes jautėsi kaip sudaužytas, prakaitas žlaiugte žliaugė. Ech, kitą dieną nusispjovė ir vėl vakare prisigėrė, mat " tokios košmariškos nakties jis nebepakeltų...."

Turbūt visa tai būtų galima pavadinti abstineciniu šoku. Tokie vaizdai man leidžia suprasti, kad vyrutis yra įklimpęs oi kaip giliai  doh.gif pats su šituo brūku nebepakovos, jeigu organizmas jau tokius šposus krečia  doh.gif

pasidalinkite patirtimi, ar yra kam taip buvę.... ar mano jaunasis vyras (jam tik 26 m) jau pasiekė pakankamai aukštą alkoholizmo ribą, kai kūnas nebesugeba pakovoti su alkoholio badu?

Kur pajūryje galima gauti profesionalią pagalbą (išskyrus priklausomybės ligų centrą)?


Staigiai mest gert negalima nors .... O tokiu atveju kaip jo paprastai skiria raminamuosius vaistus kurį laiką pagert mano tėvui kokiu 15 metų atgal būdavo taip. O dėl gydymo net nežinau jei pats nenorės nieko nepadarysi turi jis nusirist iki pačio dugno ir paskui keltis su tavo pagalba bet tik tuo atveju jei PATS NORĖS.

O pas mus reikalai tokie kad tėvas po ligoninės jau mėnuo laiko nė lašo (tfu tfu tfu). Nežinau ką jam susakė gydytoja , bet suprantu kad suskaičiavo kiek metų liko gyvent geriant. Kol kad džiaugiamės...
Atsakyti
QUOTE(jolantoska @ 2008 08 01, 07:33)
Staigiai mest gert negalima nors .... O tokiu atveju kaip jo paprastai skiria raminamuosius vaistus kurį laiką pagert mano tėvui kokiu 15 metų atgal būdavo taip. O dėl gydymo net nežinau jei pats nenorės nieko nepadarysi turi jis nusirist iki pačio dugno ir paskui keltis su tavo pagalba bet tik tuo atveju jei PATS NORĖS.

O pas mus reikalai tokie kad tėvas po ligoninės jau mėnuo laiko nė lašo (tfu tfu tfu). Nežinau ką jam susakė gydytoja , bet suprantu kad suskaičiavo kiek metų liko gyvent geriant. Kol kad džiaugiamės...


suprantu, kad tie raminamieji vaistai prieš 15 metų jokios naudos nedavė, ar ne? nes jeigu teisingai supratau, negeria tavo tėvukas vos mėnesį....
tai irgi pasiekimas thumbup.gif apie tokį laiko tarpą mums tik pasvajoti.

O tavo žodžiai "jei pats nenorės nieko nepadarysi turi jis nusirist iki pačio dugno ir paskui keltis su tavo pagalba" man net šiurpą sukėlė.... Suprantu, kad aš nenoriu matyti to dugno, kad aš nesijaučiu esant "geroji samarietė", kad aš noriu gyventi ramiai, nemastant apie alkoholiko vyro ištempimą.... matyt alkoholis išgarino mano meilę jam. O gaila, meilė buvo stipri.

Jolantoska, linkiu, kad tavo tėčio blaivumo mėnesiai tęstųsi visą jo gyvenimą 4u.gif
Atsakyti