QUOTE(rutuliukas j @ 2008 07 09, 10:09)
Kalbeti su vaikais visada verta. Juk ju galvoje ir sirdeleje, matant toki siauba, baisiausia sumaistis. Blogiausia, kad jei ji tesiasi, vaikas tokia situacija priima uz norma.
Taip, kalbėti. Mano nuomone tai nėra tas pats, kas "kalti į galvą"

Blogiausia, kad motina, kalbėdama apie tai, kaip kažkas yra blogai, pati su tuom taikstosi. Vaikui tuomet sudėtinga įvertinti situaciją, nes sunku suvokti kaip galima taikytis ir gyventi su tuo, kas iš esmės yra blogis.
QUOTE(jolantoska @ 2008 07 09, 10:36)
Todel vaikui kuris yra mylimas aiskink neaiskines - jam bus keista kodel mama taip sako jei jam tetis yra geras .
Jei mylimas ir vaikas ir mama, tuomet galbūt. Jei ne, psichologinį diskomfortą vaikas tikrai jaus ir galbūt tik daugiau laiko prireiks, kad situaciją įvertint.
Žinot, mano tėvai rūkė. Ir man aiškino nuolat koks tai blogis, kaip blogai taip daryti ir kad aš niekada to nedaryčiau, nes tai - priklausomybė visam gyvenimui. Visa tai aš puikiai suvokiau ir buvau šventai įsitikinusi, kad "aš tai jau niekada". Iki kokių 16 metų . Spėkit, ar rūkau dabar? Čia paprastutis pavyzdys, bet vis tiek. Geriausiai rodo pavyzdys. Asmeninis. Tėvų. Gyvendamas su alkoholiku vaikas mato nuolatinį pavyzdį. Vienus atbaido. Kitiems gi...