Perskaiciau tema pries tai ir sita ir kazkaip visi kone sneka apie gerimus is peties svaitemis ir pan.O pas mus problema tame kad jis "tik" isgerineja.Retai kada namo grizta girtas, bet bent karta i sav su kvapeliu, truputi sunkiau besivercianciu liezuviu.Bet ant koju stovi tvirtai nesvirduliuoja (bent ne visada),koordinacija tik vos vos sutrikusi.zodziu negeria iki zemes graibymo, negeria savaitemis ar paromis, bet man ir tiek gana kad tai taptu musu seimos problema.Nors kol kas ta problema matau tik as.O kas slyksciausia, kad daznai toks grizta is savo mamos.Ir kaltes nejaucia nes juk "pas mama buvau, niekur nesivalkiojau su savalkom nesidaviau".Pikciausia tai del to kad jo tevas nuo gerimo numire ir jo motina dar leidzia savo vaikams kartoti jo klaidas kad tik tie pas ja pabutu.Apie tai jai sakiau, kol kas graziuoju bandau su ja kalbeti, bet jauciu kad tuoj nebeliks pas mane kantrybes ir pagarbos jai kaip vyresniam zmogui ir kitas pokalbis nebebus mandagus.Atrodo tuoj sprogsiu.tiek pykcio ir neapykantos tam zmogui turiu.
Kartais atrodo kad cia man tik vaidenasi tokios problemos, kad man paranoja kokia ar kas panasaus.Juk kaip jo motina sako "juk visi kartais isgeria kas cia blogo jei koki vakara pora alaus padarys su savo broliu?".
Gal kas zino kur kaune butu galima kad ir i seimos psichologa kreiptism, ar koki pagalbos centra, kad bent su treciu kvalifikuotu asmeniu butu galima apie tai pakalbeti susedus kartu su vyru, nes vis dazniau kyla mintys apie skyrybas.Bet as taip lengvai pasiduoti nenoriu, betn pabandyyti noriu.Gal kad sazine po to negrauztu, kad pabegau e nebandziusi ka pakeisti...
QUOTE(rutuliukas j @ 2008 07 01, 11:29)
Medejos poziuris labai teorinis. Manau, moterys alkoholiku pyksta del demesio, rupescio, pareigingumo stokos. Nes seimoje yra aibe darbu, jei vienas sau leidzia daryti bet ka, tuos darbus tenka padaryti kitam. T.y. vaiku auklejimas, buitis, o kur dal svelnumo poreikis. Juk ir toms moterims reikia, kad jomis vyras rupintusi. Todel ir kaltina vyrus.
Ir siaip, galima sakyti, kad moterys prisiima aukos vaidmeni. Galbut, tam tikras tipas. Bet tikras alkoholikas savo melu ir nepareigingumu taip sugeba "prisikti" dusia, kad apie joki supratima po to ir nebelieka kalbos. Tada prasideda karas. Karas be laimetoju.
Ir siaip, galima sakyti, kad moterys prisiima aukos vaidmeni. Galbut, tam tikras tipas. Bet tikras alkoholikas savo melu ir nepareigingumu taip sugeba "prisikti" dusia, kad apie joki supratima po to ir nebelieka kalbos. Tada prasideda karas. Karas be laimetoju.
"Jeigu nori taikos - kariauk". Priklausomybė alkoholiui yra per ilgą laiką susiformavęs rezultatas. Mes visos šiame forume kalbame tik apie pasekmes, tuo tarpu, pašalinti problemą galima tik nustačius priežastis,- apie jas ir vertėtų kalbėti jei jūs tikrai ieškote kaip sau padėti. Taip, tai yra sunkiau ir tai užima žymiai daugiau laiko, tam reikia žymiai daugiau pastangų ir kantrybės, bet tik žinant priežastis įmanoma padėti savo vyrui, o tuo pačiu ir vaikams bei sau. Žinoma, lengviau tikėti stebuklu - "kažkas" atsitiks, vyras nustos gerti ir gyvensim ilgai ir laimingai... Žinoma, kad patogiau išgerti tabletę, suleisti torpedą arba užkoduoti - tai tam tikros rūšies stebuklas, svarbu juo tikėti... Arba pamėginti save apgauti...
QUOTE(Medėja @ 2008 07 01, 14:39)
"Priklausomybė alkoholiui yra per ilgą laiką susiformavęs rezultatas.
vat čia tai sutinku, dar pažiūrėjus kelis metus atgal, atrodo tokia situcija nebuvo, bet tolyn viskas eina tik blogyn...
bet turiu pasakyti kad širdy aš jau nebenoriu nieko, pavargau kažkam padėti, ieškoti kažkokių priežasčių, ir savyje ir jame, ir aplamai tikėtis kažko, nebenoriu laukti ir galvoti ar vėl grįš girtas ar ne, tiesiog emociškai esu pervargus.
Dažnai pagaunu save mąstant kad nebenoriu gyventi
, ir dėl ko dėl to kad vyras alkoholikas...deja dabar pagalba ir man praverstu, tik vat klausimas kas padės?
QUOTE(Medėja @ 2008 07 01, 14:39)
"Jeigu nori taikos - kariauk". Priklausomybė alkoholiui yra per ilgą laiką susiformavęs rezultatas. Mes visos šiame forume kalbame tik apie pasekmes, tuo tarpu, pašalinti problemą galima tik nustačius priežastis,- apie jas ir vertėtų kalbėti jei jūs tikrai ieškote kaip sau padėti. Taip, tai yra sunkiau ir tai užima žymiai daugiau laiko, tam reikia žymiai daugiau pastangų ir kantrybės, bet tik žinant priežastis įmanoma padėti savo vyrui, o tuo pačiu ir vaikams bei sau. Žinoma, lengviau tikėti stebuklu - "kažkas" atsitiks, vyras nustos gerti ir gyvensim ilgai ir laimingai... Žinoma, kad patogiau išgerti tabletę, suleisti torpedą arba užkoduoti - tai tam tikros rūšies stebuklas, svarbu juo tikėti... Arba pamėginti save apgauti...
Sutinku, kad padeti galima tik salinant priezastis. Bet tik pabandziau paaiskinti, kodel dauguma cia rasiusiu moteru su karteliu raso apie savo antra ir, deja, ne geresne puse.
Karas, karas... svarbu ar su savo zmogum kariaujat, ar su alkoholiu. Ar jie jau tapatus. Kariauti su mylimu zmogum prasmes nera,-
begti patariau del vaiku visu pirma. Nes begelbejant alkoholika gali neuztekti jegu vaikams. O jei rinktis vyra ar vaikus... na, manau atsakymas aiskus.
Pati uzaugau su alkoholiku seimoje, deja, mama. Tokio siaubo nelinkeciau ir savo priesams, kokie jie bebutu. Gelbeti bandem. Deja, manau, tai tik meskos paslauga alkoholikui, kai kiti gelbeja, jis tik plaukia pasroviui, pats gelbetis nebando. O juk alkoholizma gali nugaleti tik pats alkoholikas (o ne jo seimos nariai).
QUOTE(Neapsisprendėlė @ 2008 06 30, 14:39)
Galit mesti į mane akmenį, bet grįžtu pas draugą. Tiksliau sakant grįžau. Bus blogai vėl išeisiu- čia ne problema.
Gražu žiūrėt kaip žmogus tvarkosi užsikodavęs- namie pabaigė klijuot lubas, visus kitus ūkio darbus nudirbo, man mašiną sutvarkė, darbą susirado, šiaip lovoj geras ir svarbiausia, kad manęs klauso, aš jam pati geriausia
Ir kas svarbiausia, kad progų nusigert iki kaklo buvo, bet be didelių problemų to išvengė. Seni draugai nereikalingi tapo.
Minusas tik vienas, kad valgyt daug pradėjo. Seniau sumuštinio per dieną užtekdavo. O dabar.. Vakar 80 lt parduotuvėj išleidom, o šiandien šaldytuvas tuštokas
Na, bet jau geriau tegu valgo, nei degtinę alum užgerinėja.
Tikrai veikia tas kodavimas.
Gražu žiūrėt kaip žmogus tvarkosi užsikodavęs- namie pabaigė klijuot lubas, visus kitus ūkio darbus nudirbo, man mašiną sutvarkė, darbą susirado, šiaip lovoj geras ir svarbiausia, kad manęs klauso, aš jam pati geriausia
Ir kas svarbiausia, kad progų nusigert iki kaklo buvo, bet be didelių problemų to išvengė. Seni draugai nereikalingi tapo.
Minusas tik vienas, kad valgyt daug pradėjo. Seniau sumuštinio per dieną užtekdavo. O dabar.. Vakar 80 lt parduotuvėj išleidom, o šiandien šaldytuvas tuštokas
Na, bet jau geriau tegu valgo, nei degtinę alum užgerinėja.
Tikrai veikia tas kodavimas.
nu,nu kazkas cia sake,kad jau tikrai negryz pas ji,kazkur as jau sita situacija maciau,ziurek kad vel nenusviltum
Papildyta:
QUOTE(Neapsisprendėlė @ 2008 06 30, 17:29)
Nu va tuos draugelius taip aš šaudyt tuoj pradėsiu. Kur buvęs kur nebuvęs išlenda koks. Atakuoja tiek skambučiais, tiek ir į namus ateit drįsta. "Piniginė" juk ir manasis jiems buvo. Tik kuo labiau jie lenda tuo labiau jis suvokia, kad anokie čia draugai. Tiesiog išnaudotojai.
Kodavosi Varpe Vilniuje prie pasažo pas Juozapą. Jokių vaistų, jokių torpedų. Nežinau ką jam padarė daktaras, bet veikia. Įtaigos metodas tai vadinasi
Kai grįžo užsikodavęs jo "geriausias" draugas nutaikęs kai jis vienas namie, atnešė butelį alaus, atkimšo, pastatė ant stalo ir pradėjo savo "piniginei" pasakot, kad nieko nuo alaus nebus ir išvis koks jis vyras kad negeria. Neatsilaikė ir gurkštelėjo vaikinas. Ėjo vemt paskui.
Tik nežinau sutapimas čia ar ne, bet kitą dieną jis atsikėlė visas sutinęs. Nieko keisto nevalgė, niekam nealergiškas. Užtino akys, rankos. Tinimas per parą atslūgo. Bet kol jis bejėgis gulėjo aš istorijas kūriau- kaip žmones suparalyžiuoja, kaip širdys sustoja, galų gale pasakiau, kad nebestovės. Tėvai irgi protą paplovė, kaimynas atėjęs biškį moralo pavarė. Rezultatas- vaikinas net nežiūri į alko.
O kai nėra noro gerti atsiranda poreikis pinigams, daiktams. Todėl dabar dirba, darbo ir į namus parsineša ir valgo, valgo, valgo..
Kodavosi Varpe Vilniuje prie pasažo pas Juozapą. Jokių vaistų, jokių torpedų. Nežinau ką jam padarė daktaras, bet veikia. Įtaigos metodas tai vadinasi
Kai grįžo užsikodavęs jo "geriausias" draugas nutaikęs kai jis vienas namie, atnešė butelį alaus, atkimšo, pastatė ant stalo ir pradėjo savo "piniginei" pasakot, kad nieko nuo alaus nebus ir išvis koks jis vyras kad negeria.
Neatsilaikė ir gurkštelėjo vaikinas. Ėjo vemt paskui.Tik nežinau sutapimas čia ar ne, bet kitą dieną jis atsikėlė visas sutinęs. Nieko keisto nevalgė, niekam nealergiškas. Užtino akys, rankos. Tinimas per parą atslūgo. Bet kol jis bejėgis gulėjo aš istorijas kūriau- kaip žmones suparalyžiuoja, kaip širdys sustoja, galų gale pasakiau, kad nebestovės. Tėvai irgi protą paplovė, kaimynas atėjęs biškį moralo pavarė. Rezultatas- vaikinas net nežiūri į alko.
O kai nėra noro gerti atsiranda poreikis pinigams, daiktams. Todėl dabar dirba, darbo ir į namus parsineša ir valgo, valgo, valgo..
ka as galiu pasakyti....ziauru
seniai čia besilankiau, bet šiandien visgi nusprendžiau užsukti ir papasakoti kokį gyvenimą mes dabar gyvename....
anksčiau pasakojau, kad mano vyras - alkoholikas. jaunas, gražus, darbingas, gerai uždirbantis, labai mylintis vaiką, švelnus...na, žodžiu, jeigu ne alkoholis, galėtume gyventi ir žvengti bet alus jam gyvenime - viskas. 6 buteliai per vakarą - norma, gali būti ir daugiau... ir taip kiekvieną vakarą....
zyziau, verkiau, prašiau..... niekas nepadėjo. iki tol, kol jam bendradarbiai nepradėjo laidyti užuominų dėl pernelyg dažnų pachmielų.... + prisidėjo dar ir tai, kad aš pasakiau, kad mums tikrai reikia pagyventi atskirai, kad jis suvoktų, kas jam svarbiau - alus ar aš..... na ir ką, bandome kartu rišti tą reikalą... siaubas, kaip sunku. jūs net neįsivaizduojate.... jis beveik nemiega naktį, nes negali užmigti, prakaituoja, lyg sirgtų pačiu baisiausiu gripu.... nežinau ar jis savo jėgomis tai ištvers, manau be medikamentų bus neįmanoma....
palinkėkite man ir jam stiprybės....
anksčiau pasakojau, kad mano vyras - alkoholikas. jaunas, gražus, darbingas, gerai uždirbantis, labai mylintis vaiką, švelnus...na, žodžiu, jeigu ne alkoholis, galėtume gyventi ir žvengti
bet alus jam gyvenime - viskas. 6 buteliai per vakarą - norma, gali būti ir daugiau... ir taip kiekvieną vakarą....zyziau, verkiau, prašiau..... niekas nepadėjo. iki tol, kol jam bendradarbiai nepradėjo laidyti užuominų dėl pernelyg dažnų pachmielų.... + prisidėjo dar ir tai, kad aš pasakiau, kad mums tikrai reikia pagyventi atskirai, kad jis suvoktų, kas jam svarbiau - alus ar aš..... na ir ką, bandome kartu rišti tą reikalą... siaubas, kaip sunku. jūs net neįsivaizduojate.... jis beveik nemiega naktį, nes negali užmigti, prakaituoja, lyg sirgtų pačiu baisiausiu gripu.... nežinau ar jis savo jėgomis tai ištvers, manau be medikamentų bus neįmanoma....
palinkėkite man ir jam stiprybės....
QUOTE(klaidele @ 2008 07 02, 18:42)
seniai čia besilankiau, bet šiandien visgi nusprendžiau užsukti ir papasakoti kokį gyvenimą mes dabar gyvename....
anksčiau pasakojau, kad mano vyras - alkoholikas. jaunas, gražus, darbingas, gerai uždirbantis, labai mylintis vaiką, švelnus...na, žodžiu, jeigu ne alkoholis, galėtume gyventi ir žvengti bet alus jam gyvenime - viskas. 6 buteliai per vakarą - norma, gali būti ir daugiau... ir taip kiekvieną vakarą....
zyziau, verkiau, prašiau..... niekas nepadėjo. iki tol, kol jam bendradarbiai nepradėjo laidyti užuominų dėl pernelyg dažnų pachmielų.... + prisidėjo dar ir tai, kad aš pasakiau, kad mums tikrai reikia pagyventi atskirai, kad jis suvoktų, kas jam svarbiau - alus ar aš..... na ir ką, bandome kartu rišti tą reikalą... siaubas, kaip sunku. jūs net neįsivaizduojate.... jis beveik nemiega naktį, nes negali užmigti, prakaituoja, lyg sirgtų pačiu baisiausiu gripu.... nežinau ar jis savo jėgomis tai ištvers, manau be medikamentų bus neįmanoma....
palinkėkite man ir jam stiprybės....
anksčiau pasakojau, kad mano vyras - alkoholikas. jaunas, gražus, darbingas, gerai uždirbantis, labai mylintis vaiką, švelnus...na, žodžiu, jeigu ne alkoholis, galėtume gyventi ir žvengti
bet alus jam gyvenime - viskas. 6 buteliai per vakarą - norma, gali būti ir daugiau... ir taip kiekvieną vakarą....zyziau, verkiau, prašiau..... niekas nepadėjo. iki tol, kol jam bendradarbiai nepradėjo laidyti užuominų dėl pernelyg dažnų pachmielų.... + prisidėjo dar ir tai, kad aš pasakiau, kad mums tikrai reikia pagyventi atskirai, kad jis suvoktų, kas jam svarbiau - alus ar aš..... na ir ką, bandome kartu rišti tą reikalą... siaubas, kaip sunku. jūs net neįsivaizduojate.... jis beveik nemiega naktį, nes negali užmigti, prakaituoja, lyg sirgtų pačiu baisiausiu gripu.... nežinau ar jis savo jėgomis tai ištvers, manau be medikamentų bus neįmanoma....
palinkėkite man ir jam stiprybės....
Stiprybes jums abiems,tikiuosi jums viskas susitvarkys i gera
Ei,megstantis gerai pagerti ,tik nekaltinkit kitu pusiu,jie tikrai nei vienas is ju nekalti,jus tik eilini syki ieskot priezasties kad vel prisigerti.nes dazniausiai kabinates prie nebutu dalyku ,sukeliat skandalus ,o po to RAMIA SAZINE EINAT GERTI.....(ji jis) sukele skandala del to geriu.....
QUOTE(Medėja @ 2008 07 01, 14:39)
"Jeigu nori taikos - kariauk". Priklausomybė alkoholiui yra per ilgą laiką susiformavęs rezultatas. Mes visos šiame forume kalbame tik apie pasekmes, tuo tarpu, pašalinti problemą galima tik nustačius priežastis,- apie jas ir vertėtų kalbėti jei jūs tikrai ieškote kaip sau padėti. Taip, tai yra sunkiau ir tai užima žymiai daugiau laiko, tam reikia žymiai daugiau pastangų ir kantrybės, bet tik žinant priežastis įmanoma padėti savo vyrui, o tuo pačiu ir vaikams bei sau. Žinoma, lengviau tikėti stebuklu - "kažkas" atsitiks, vyras nustos gerti ir gyvensim ilgai ir laimingai... Žinoma, kad patogiau išgerti tabletę, suleisti torpedą arba užkoduoti - tai tam tikros rūšies stebuklas, svarbu juo tikėti... Arba pamėginti save apgauti...
Kartais priežasčių ieškoti būna jau per vėlu... Su laiku tai tampa įpročiu. Vis dėlto po ilgalaikio gėrimo jau ir protelis ne taip beveikia, jau reikia laistyti ne tik skausmą, bet ir džiaugsmą, netgi dar negimusį vaikelį reikia aplaistyti. Girtas vyras šaukia kad jam depresija, gal ir depresija, bet kaip jį nutempti pas daktarus, jei ir išvaržos treji metai nesugeba nuvažiuoti išsioperuoti. Gal aš nemoku įtikinti? Na rodos nešaukiu jam kad važiuok tvarkykis, gražiuoju kalbu, kai blaivas, na suauges gi žmogus su šautuvu nevarysi. Nebematau prasmės kokių nors priežasčių ieškoti, nebėra jėgų, kartais ir gyvent nesinori tokia neviltis apima.
QUOTE(Neapsisprendėlė @ 2008 07 03, 15:10)
Nors mano draugas ir užsikodavo nesijaučiu gyvenanti ant parako statinės.
Kaip bus taip.
Kaip bus taip.
Kartais gerai gyventi čia diena, per daug negalvojant. Ir taip gyvenime daug nutinka, kam iš anksto galvoti apie blogiausia.
QUOTE(žvelsa @ 2008 07 03, 16:19)
Kartais gerai gyventi čia diena, per daug negalvojant. Ir taip gyvenime daug nutinka, kam iš anksto galvoti apie blogiausia.
Taip ir gyvenu. Šiai dienai turiu žmogų, kuris rūpinasi tiek manim, tiek savim ir buitim. Ko daugiau benorėt?
