QUOTE(Medėja @ 2008 07 04, 08:30)
Aš žinau, kad pradėti yra labai sunku nes jokien įtikinėjimai neveikia. Aš, tiesiog, savaitę laiko gėriau, kvailiojau, rėkavauir nieko absoliučiai nedariau naudingo - tik visokias nesąmones. Vyras baisiai išsigando, per visą tą laiką neišgėrė nei lašelio alaus. Kai pasiūliau rimtai pasišnekėti, jis baisiai apsidžiaugė. Viskas suveikė labai gerai jei ne vienas "bet". Prišnekėjau dalykų dėl kurių vėliau gailėjausi...

Geras būdas vyrui atverti akis. Na aš taip negaliu mano mažoji dar nedidutė ir ne mano būdui tai. Na tų dalykų galima ir iš pykčio prikalbėti.
Papildyta:
QUOTE(sindirela @ 2008 07 04, 11:54)
vyras vakar pareiškė kad po savaitės nešim pareiškimus skyribom
jaučiuosi šūdinai prišikta dūšia, kadangi pati to nesugeba padaryti, teks jį paleisti...nor širdy žiauuuuriai blogai...
Man tai būtų kaip palengvėjimas, kadangi pati niekaip neprisiruošiu, vis kažko laukiu, pati nežinau ko.
O kodėl po savaitės, kodėl ne šiandien ar antradienį? Gal tikrai jis gąsdina tiktai. Na nesvarbu kas pirmas nuneš pareiškimus, svarbu kad tu ir tavo vaikai būsit laisvi. Ateitis ir baugina ir vilioja. Tikėki ja ir pasitik naują gyvenimą, kuris tavęs dar laukia.

Viešpatie, saugok mano mergytes nuo sunkių ligų ir nelaimių.