[quote=astor,2008 08 07, 16:49]
Situacija, kaip pirštu į akį ... taip pas mane yra. Bet ką daryt, ką daryt, kad taip nebūtų?

Negaliu savęs priversti jausti jam kažką, kuo labiau stengiuosi, tuo didesnis nusivylimas mane apima. O ir nesinori žmogaus skaudinti, jam pasakojant, kaip jaučiuosi ir ką jam jaučiu, tiksliau, kad nejaučiu nieko
[/quote]
Bet kažkadą juk jį mylėjote?Tai kas dabar pasikeitė.Gal vyras nustojo kovot dėl jūsų jausmų ir jums pasidarė nebeidomus
[/quote]
[quote=laureta,2008 08 07, 17:54]
isties idomu kodel atveso jausmai?
[/quote]
Taip, mylėjau, ir netgi labai. Jis nėra blogas žmogus, bet nebemyliu, nebetraukia jis manęs. Nekalbant apie tai, kad aš jau nebenoriu su juo mylėtis, nebeliko ir artimo ryšio dvasinio pas mus. Jis uždaras. Pastaruoju metu iš viso mažokai bendraujam, nes aš nejaučiu tokio poreikio. O jis problemos nemato tame. Žinau, kad kalbėdami žmonės tik apie buitį, darbą, vaikus tolsta vienas nuo kito. O aš, apie tai, kaip pati jaučiuos, nenoriu jam sakyti, nenoriu skaudint. Užburtas ratas.
Be to, mes iš tiesų skirtingi labai esam, retai kada nuomonės sutampa, kažkuriam vis reikia nusileisti, gal tai įtakos kažkokios turi, per eilę metų apkarsta