Abejingumas

As nesiginciju man tikrai depresantas nes taip pavargau nuo tu visu vargu,nuo problemu kad zinokite noriu atisesti ramiai ir issibliauti,issirekti,nes jau viskas mane uzknisa

papasakosiu tau rytoj savo istoriją,gal kiek tave nuramins,o gal suteiks naujų minčių.Šiandien jau esu labai pavargus ir neturėsiu žodžių viską aiškiai išdėstyt.

Tai gal išsprendus šią problemą- nuvijus depresiją ir šeimoje viskas gerai pataptų, kitomis akimis pradėtum žiūrėt
Gal reikia daugiau išeiti drauge jums kur nors, užsiimti įdomia veikla, kad prasiblaškytum ir tokios pesimistiškos nuotaikos nekankintų, o jei rimta depresija, tai, manau be specialisto ir vaistukų neišsiversi.

Kai buna depresine pervargimo busena puikiai zinau,kad su niekuo niekur nesinori eiti

Tai kad va AveM labai teisi as gal per daug jau pervargusi kad noreciau kur eiti,,,,o seip nesu as kazkokia depresante kuri be vaistu negaletu,seip jauciuosi labai issekusi ir niurios mintys tik i galva lenda bet vis tikiuosi ir save raminu kad viskas susiklostis,pradesiu nuo rudenio eit i darba nes jau sunus prades lankyti darziuka,gal siek tiek bus geriau,,,ir seip tikiuosi kad ateis ir i musu kiema svente
Papildyta:

Papasakok man astor savo istorija kuria tikrai perskaitysiu-su malonumu,,,ir gal tikrai suteiks man nauju minciu....Bandziau su drauge siandien pasisneketi atleke su mergyte bet ka ji pirma pradejo savo bedas pasakoti tai as jau savu jei ir nekimsau-----ji irgi ant skyrybu slenkscio tai pati nervuojasi,,,,,,

Kai man buna sunku as tada daug dirbu,kad nukreipciau savo blogas nuotaikas i darba,o kad iseini rudeni i darba tai tau i nauda.Mano toks zodjako zenklas,kad as blogas emocijas nukreipiu i darba

Tai va kad dabar auginu sunu,niekur nedirbu bet tik laukiu kaip isganymo as rugsejo galo eisiu dirbt sunus i darziuka,tai gal kitaip bus,ir aplamai reikia man kazkaip susivogti pati ko noriu-----jauciu---- apgalvojau----reikia man su vyru pagyventi atskirai nes kitaip as jau nebegaliu,,,,,

as noreciau paklausti medinio, sakyk jei vyras isejo pas meiluze, na jau trecias menuo blaskosi, pries dvi savaites grizo, sake viskas sugrizo protas, bet po dvieju dienu, vel ismove ir jau dvi savaites esu namie su vaikais viena. Per tas dvi savaites ir meilai ir tel skamb., ir su gimtadieniu romantiskai sveikino ir buvome susitike tris vakarus, net sita visa buvo. Sako kad mane myli, bet nori buti saziningas ir negali gyventi kitaip. Ji jam duoda tai ko tarp musu truksta. Ar jis sugris. Kaip galeciau elgtis kad susigrazinciau, jauciu rysi tarp musu, nors manau pas juoz rysys siuo metu stipresnis. Buvom kartu tris su puse metu - iki to laiko nebuvo jokiu motereliu..

Tai paklausk ko jam tarp jūsų trūksta ir ar jis vis dar jus mylėtų jai jūs susirastumėt jo pakaitalą tais vakarais kai jo nebūna :hmMoterys kai jūs štaip leidžiatės,viršūnė,kokia čia meilė,jam tik su jumis patogu,palaksto ir parlekia.Turėkit savigarbos ir susiraskit normalų vyra,nejau jūs verta tik tokio. O jai norit susigražinti prisiriškit prie pavadėlio arba išdulkinkit taip,kad ant kitų jau nebepajėgtų.
Papildyta:

Daug darbų,vis paskubom pribėgu,tai vis neparašau.

čia jis pats taip sakė?
jei tikrai nori išlaikyti šeimą, gali pasidomėti, ko būtent jam trūksta... Tik nemanau, kad viskas taip paprasta
Jam trūksta tos pirminės užvaldančios aistros, naujovės skonio, virpuliukų - viso to tu jam negali ir negalėsi duoti...
Na geras atvejis būtų, jei jis kalba apie kažkokį konkretų dalyką - sakykim tu jo nepatenkini lovoje kažkokiu ypatingu jo trokštamu būdu. Bet visgi trečiajame daugiausia žavi pirmas variantas.

Gali ramiai laukti, kol meilužė taps kasdienybe, nusibos ir jis pasiilgs rusenančio jaukaus šeimos židinio

bet apskritai, tai visos komplikacijos ir prasideda, kai tie tretieji išaiškėja nu kodėl negalima tyliai nueiti, pasiimti ko reikia ir grįžti
o dabar bereikalingi nervai - "jei grįš, tai gali vėl išeiti", "negaliu pastikėti, gal jis dabar su ja", ir visuomenės nuomonė "kaip tu gali jam LEISTI TAIP su tavim elgtis" ir pan.

aišku, labai saldi galimybė paimti ir trumpam, laikinai pagyventi kitą gyvenimą, prisiminti ką reiškia tas nežinomybės, naujumo skonis... Pati būčiau labai norėjus kokio pusmetuko tokiems naujiems santykiams. Deja, neturiu tolerantiško vyro, kuris priimtų namo po tokio "pagyvenimo"

Grįžta tie vyrai, gal ne visi, bet iš asmeninio pavyzdžio žinau, kad yra tokių aišku paprastesnė moraliniu ar savigraužos požiūriu situacija, kai vyras pasako, kad jam "krizė", nori "pagyventi atskirai", o po kiek laiko, kai "krizė" nusibosta, su atgimusiai jausmais grįžta išsiilgęs
Papildyta:

aš ir sakau joks normalus vyras neužkraus savo moteriai tokių dilemų normalūs šeimas gerbiantys ir branginantys vyrai savo poetinius polekius realizuoja tyliai, kad net štirlicas nesuuostų

Siandien i namu telefona duoda kai isprotejes,bet laikausi savo ir mastau nori sneketis ateik ir pasnekesim bet iseit jis is siu namu tikrai privales........jau daug buvo kalbeta,daug mokinta,daug padeta----ir sneketi i kiaura as nesiruosiu,,,,
Pagyvens atskirai ir pats suvoks ar mes jam reikalingi ar ne,,,,,,,

Kaip sekasi, ar vis dar prie savo lieki? Ar susitaikėt?