Mano vaiko tėvas atsisako darytis DNR

Man nusispjaut. MEs tik šiaip plepam. O tai kitas - tai paskutnysis, t.y. dabartinis?

Nea, tai irgi buvęs, nors visko gali būti, kad bus dabartinis, kai aš išsiskirsiu. Dar neapsisprendžiu.

Tai čia jūs kvaila, kad nesupratot ko jums reikia? O kaip su genetika? Gal antrą vaiką ligoninėj sukeitė? Gal tikrai reikia DNR tyrimų...

Na jau... sakoma, kad tik kvailys nekeičia nuomonės. Jei aš kažko anksčiau nesupratau, bet dabar pamačiau kitu kampu, galiu savo nuomonę ir pakeist. Nors negaliu labai jau prieštaraut, žinoma, kalta buvo ir jaunystė - kvailystė.
Jei vaiką sukeitė ligoninėj, tai DNR tyrimo klausimą aš pirmoji turėčiau kelti. Patikėkit, jei nors kiek abejočiau, tai būtų padaryta jau seeeniai. Bet aš rami. Tik darytojui nepilnavertiškumas neleidžia nurimt.

O gal po kažkiek metų vėl nuspręsit, kad pirmasis buvo kvailas, o antrasis - tiesiog nesuprastas... Visko būna, keičiamės... Todėl vertinti žmones, ypač jei jie yra ar buvo artimi - nedėkingas užsiėmimas.
O jūs nesate kvaila - tai komplimentas.

Paskaičiau panos aš čia jūsų diskusiją. Nu žinokite baisu. Požiūris kaip Veronikų. Apie ką mes čia šnekam, apie kokią ramybę, kieno? Savo pačių? tai esate visiškos egoistės, besirūpinančios tik savimi.
1. Koks bebūtų vaiko tėvas debilas, išgama, durnius ir pan., nepamirškite, kad jis yra jūsų vaiko tėvas, ir su juo gulėtės tikrai ne dėl aukščiau išvardintų priežasčių.
2. Kokia pavardė bus suteikta vaikui, sprendžia motina. Ir jokios tėvystės pripažinimas nereiškia kad vaikui automatiškai suteikiama biologinio tėvo pavardė. Paprastai vaikui suteikiama motinos pavardė.
3. Nepilnametį vaiką išlaikyti turi abu tėvai.
4. Kas čia per vaikiškas vaidinimas išdidžias ir nepriklausomas? pinigai užpakalius drasko? Per daug turite? tai gaunamus ALimentus (o ne ELEmentus - tas yra batareika) perveskite į vaiko draudimą, ar kaupiamą indėlį. Užaugęs padėkos.
5. Nei vienas teismas neverčia tėvo bendrauti su vaiku. Ir nesąmones paistot, kad tėvas tapęs Tėvu užsimanys tai daryti. Nereikėjo iki tol, nereikės ir toliau. O ir nauja boba nebus sužavėta tos minties, taip kad aprimkite. Iš bėdos visada galite reikalauti kad pasimatymas vyktų jums dalyvaujant.
6. Vaikai auga, poreikiai irgi. O tie tėvo pervedami keli šimtai labai neblogai tinka užkaišioti smulkias skyles vaiko biudžete. Nauji batai, ekskursija, pietūs mokykloje, kompaktas ir pan.

Tad nustokite vaidinti kažkokias nepriklausomas (nuo ko? ) Pinigai skiriami vaikui, o ne jums, ir jūs nei esate nei būsite nuo to priklausomos. O besimaivydamos skriaudžiate savo vaiką ir leidžiate savo eržilui toliau laimingam ganytis. O ko gi ne? Padariau vaiką ir vualia. Laisvas, galiu toliau daryti, atsakomybės tai nėra.
Ir apie užsienius nesvaikite. Visur yra normalių tėvų, visur yra ir išsigimusių. Ten gerai, kur mūsų nėra.

Kaip kas bus pasakyti negaliu (neturiu ekstrasensinių sugebėjimų). Bet kad antrasis pats susidegino visus tiltus atgal, tai faktas. Jis padarė vieną nebeištaisomą klaidą - išdavė savo vaiką. Jo nei suprast, nei pateisint tikrai negalėsiu (nebent išprotėsiu ar degraduosiu iki jo lygio).
Už komplimentą ačiū.


Visiškai sutinku su šia nuomone. Bet ar įsivaizduojate ką reikia iškentėti, kad tokį eržilą priverstum imtis atsakomybės. Aš dabar einu šiuo kančių keliu. Esu tikrai labai tvirto ir kieto būdo. Bet jau ir mane kartais priveda prie ribos. Mūsų teismai siaubingi, įstatymai lyg ir motinų, vaikų pusėje, o teismai taip varto, kad pasidarai kalta, jog gyveni ir dar vaiką pagimdei. Nes kažkoks eržilas dabar dėl to turi papildomų rūpesčių. Ai, žodžiu... Svarstau, gal tik man nepasisekė su teisėja.
Bet aš už tai, kad kiekvienas turi atsakyti už savo veiksmus. Tik labai labai sunku priversti tai padaryt.

Oi, patikėk, kaip aš žinau ką tai reiškia. reguliariai kas keli metai susibėgam teisme - kas pamažint, kas padidint alimentus O kol juos išreikalavau, irgi perėjau 9 pragarus. Laimėjau visus teismus - pradedant nuo apylinkės baigiant Aukščiausiu, nes karalaitis skundė visus sprendimus, ir dasikasė iki Aukščiausio teismo. Kainavo ir nervų, ir pinigų ir laiko. Bet pinigai mokami, ir galiu vaikui leisti daugiau, nei popierinis sūrelis už 59 ct

Man šis maratonas dar tik įsibėgėja. Manau, kad yra visos galimybės ir mums pasiekt Aukščiausiąjį teismą. Mano eržilas nori tik kandžiotis ir kenkti, apie protingą susitarimą, palankų vaikui, negali būti nė kalbos. Dabar laukiam DNR tyrimo, o paskui - alimentų tema. Pradėjau rinkti visas įmanomas pažymas, nusileisti neketinu. Jei skelbia karą, atsitraukt ar kapituliuot - ne mano būdui. O kai dar toks tikslas - vaiko užtikrinta vaikystė. Bijau tik, kad sveikata atlaikytų.

atlaikys tokie sunkumai tik užgrūdina Jei dar tik popieriai, o ne teismai, tai lauk dar pamazgų kibiro ant savo galvos. Nu pvz. prisidarei vaikų, pati nežinai nuo ko, o dabar čia bandai baksnojimo būdu pataikyti kuris tėvas. Arba - nieko tarp mūsų nebuvo, kelis kartus mačiau, nieko nežinau apie vaiką
nu ir t.t. ir pan. O vėliau, kai priteis, turėsi susitaikyti su tuom, kad pinigus moka ne vaiko išlaikymui, o tam, kad teismas priteisė ir antstolių bijo. Ir kad tu iš tų pinigų visai neblogai vertiesi, pvz butą pirksi ar mašiną
Tai va, čia dar tik pumpurėliai, palauk gėlyčių

oi joj,kaip man visa tai pazistama....

Kaip tie tevai nebijo bumerango?Juk pries save pacius kariauja,pries savo kuna ir krauja...Juk gyvenam vienasyk ir atpildas uz tokius darbus yra ziaurus..Pavyzdziu "N" .Esam atsakingi uz tuos,ka prisijaukinome,o ka jau kalbeti apie tuos,kuriuos pagimdeme???Zinot,as nepykstu ant to zmogaus-tevo.Jauciu jam begalini gailesti,kaip ismestam is lizdo aklam kaciukui...Visoms ,einancioms tuo karo lauku patariu atleisti ir pagaileti,bus nepaprastai lengva.

Na jau ne Man daug geriau ir lengviau kai matau kad vis blogyn jam ir blogyn. kad sveikatą susipartalinęs, kad atrodo prastai, kad su darbais nesiseka. Man labai gera ir lengva nuo to, kad man geriau. Va čia ir yra atpildas, kai matai kad raitosi kaip tas kirminas.
Čia jiems tegul kas nors pataria, kad susiprotėtų atsiprašyti, melsti atleidimo. O aš ne indulgencijų pardavėja, aš neprašoma atleidimų nedalinu
O apie kokį kitą ŽIAURŲ atpildą mes šnekam? kur? danguje, pragare? Ateinančioms kartoms? Dėkui, ne. Akis už akį, čia ir dabar, kaip sakoma