Vertėjų susitikimo vieta

Ojoj, nebepasakysiu, kur. Prieš trejetą metų aš internete tokį dalyką atkasiau. Nuo tada, kai vaikui suėjo 3 metai, tuo ir naudojuosi.
Jei turite klausimų, geriausia kreiptis į ligonių kasą, viską išaiškins.

Dar kartą labai labai ačiū Tikrai nežinojau, super

Man tai atrodo, kad mamai, iki vaikui sueina 8 metai, gydymas nemokamas ir be autoriniu

O siaip, sumokejus tam tikra suma pajamu mokescio per metus, sveikatos draudimo moket nereikia. Sumos neatsimenu, bet daugumai susidaro Nera labai didele

Aha, aš irgi šitą nuskaičiau. Jeigu vienas vaikas - tai valstybė pati draudžia, kol jam sueis 8 metai, jeigu du vaikai - kol 18.
Tik vat kojos nenuneša iki ligonių kasų, kad viską išsiaiškinčiau (man labiau patinka gyvai išsiaiškinti, nei skambinti).

mergaitės, o jūs dirbate su kokiomis nors vertimo programomis? aš tai žinokit su jokiom bet man regis ir taip visai greitai verčiu aš gyvenime jų nemačius ir girdėjus tik porą pavadinimų...
gal kuri papasakosit trumpai apie jas, ar sudėtinga ten su jom ir ką jos duoda?
aš tarkim viską verčiu tame pačiame dokumente, jei tai ne koks pdf, einu iš eilės, trinu tarkim rusišką sakinį ir jo vietoje rašau lietuviškai ar labai aš čia akmens amžiaus vertėją primenu, ką?

Turiu as Trados, bet ji naudinga jei daznai verti tos pacios tematikos tekstus. Tad, kai verciu koki teisini teksta, kur visokie tikslus teisiniai terminai, tada naudoju Trados. O siaip tai patogiausia versti tame paciame dokumente- isverti- istrini Manau dauguma taip vercia, ar ne?

Aga aš irgi taip verčiu, o dar jei didelės pastraipos, tai prieš tai MB man padėdamas sakinius skirtingom spalvom užtušuoja, na worde yra galimybė, tada vizualiai kažkaip aiškiau viskas ir versti lengviau.
Vieną kartą reikėjo su Trados versti, reikalavo užsakovė, net atsiuntė kažkokią ar tai demo versiją, žinokit jei reikėtų gal ir išmokčiau, bet šiaip man su ja daugiau vargo pasirodė nei patogumo. Gal tiesiog nemokėjau.

Sveikos, iš pradžių reakcija į aukščiau kilusią diskusiją, kaip verčiat
Nu matosi, kad ne "grožinukės" esat. Pamėginau įsivaizduot, kaip paimu knygą ir tarp eilučių braukau ir spraudžiu savo vertimą.
O dabar link rimtų dalykų. Turiu problemą.
Atsitiko toks dalykas, kad mirtinai reikia atsisakyti "redaktorės" paslaugų, kuri suredagavo mano verstą patarimų knygą, ir prašyti koordinatorės, kad leistų tą darbą atlikti pačiai, iš naujo. Nė vienai nebuvo tokios situacijos, kad susidurtumėt su redaguojančiu analfabetu? Jei buvo, kaip tokiais atvejais sukotės?
Ir dar: turiu planą, kaip tai padaryti.
Gal galit pasakyt, ar labai kritikuotinas?
Tai va, parašyčiau minėtai redaktorei, painformuočiau, kad norėčiau redaguoti savo knygą nebe jos suredaguotame variante, o savo pirminiame dėl dviejų priežasčių:
1. Dėl jos perrašyto be reikalo teksto, dėl to, kad redaguodama ji nepateisinamai išmetė visas menines priemones, dėl to, kad nepajuto kūrinio stiliaus, dėl to, kad redaguodama įvėlė didelių gramatinių klaidų ir dėl to, kad redaguodama įvėlė didelių loginių klaidų.
2. Dėl to, kad redaguodama jos variantą, kuris mirga marga, galiu netyčia praleisti ir neištaisyti aukščiau minėtus dalykus, nuo ko nukentėtų leidyklos, mano ir pačios redaktorės vardas. Be to, tai užtruktų maždaug pusę metų, manau, nei aš, nei leidykla tiek laiko neturim.
Nu ir tipo, kad tegu ji renkasi, ar ji praneša šį mano sprendimą koordinatorei, ar aš, ir išvis duodu jai laiko su tuo susitaikyti. Tarkim, iki pirmadienio. Jei kas neaišku, tegu kreipiasi.

O kalbant apie 1 reikalą, pateikčiau keletą pavyzdžių kiekvienam savo teiginiui pagrįsti. Kaip jums?

Jau nebe laiške: merginos, aš tik dėl žodžių žaismo išsiprašiau, kad man duotų korektūrą peržiūrėt. Dabar galvoju, jei tokia knyga suredaguota būtų išėjus su mano kaip vertėjos pavarde man jos nemačius, tai pirma gaučiau mirtiną infarktą, o ant mano kapo uždėtų pirmu numeriu antipremiją

Užuojauta didelė, ačiū Dievui, kad nemirei

Manau, kad jai tiesiai reikėtų pasakyti viską, kas kur ne taip su pavyzdžiais, gal pirmą kartą redagavo, gal nelabai žino kas ir kaip...

Klausiau, ne pirmą
Kad aš pasakysiu, tai jo, tą ir ketinau daryt, ir sėst drauge redaguot, tik va nepamaniau, kad tai truks metus ar du...
Prisiminiau, prie 1 pretenzijų: dar radau porą savo neištaisytų klaidų, kurias REIKĖJO ištaisyti... Tame sakinyje, kuris taisytas pertaisytas perrašytas stilium buvo "Žvaigždėtas dangus ir pieva", virto "pieva ir žvaigždėtas dangus"...
Tokie pasakymai-nepasakymai įprasti, tarimaisi-susitarimai-nesusitarimai įprasti, tik va pirmą kartą teks norom nenorom reikalaut, kad anuliuotų išvis tos redaktorės redakciją, ir duotų viską atlikti man pačiai (ką ir padarysiu, ir labai paprastai, ir atsakysiu už kokybę - esu baigusi lituanistiką, jau porą metų neapmokestinai dirbu redaktorės darbą, ir 15 metų vertėjauju)... Nu bet precendento tai nežinau tokiam dalykui, kad būtų jau suredaguota, atidirbta, žmogus gavęs pinigus, ir vertėjas reikalauja viską anuliuoti...
Šiaip galvoju taip: jei chebra užsispirs dėl taisymo, pataisymo ir mano redakcijos, pinigų aš už vertimą negrąžinu, nes padariau jį link "idealybės", kiek žiūrėjau, labai nedaug pataisėlių ten reikia, bet tegu braukia mano pavardę iš vertėjų sąrašo leisdami knygą ir ten įrašo redaktorės Man vienodai, ar aš būsiu 29 knygas išvertus, ar 30, svarbu, pinigus jau sumokėjo... O jei pati redaguosiu, gali rašyt, jei nori, kad redagavo ta redaktorė, "apsimeskim", svarbiausia, kad daugiau su ja nesusidurt, nes žmogus - analfabetas, ir niekas jai nepadės, nei praktika, nei dar kas nors... Aš net abejoju, kad pas ją aukštasis reikiamos srities yra... Bet klaust jau kažkaip nebepadoru, kai pretenzijas imi kelti...

na nieko sau jei redaktore tokiu 'pribumbasu' privele. Siaip patarciau susitikti ir pateikti klaidu ar netinkamai jos koreguotu sakiniu sarasa. Nes laiskais tariantis abipusis susitarimas ir gincai gali labai ilgai uzistesti..o be to, juk jai cia bus sioks toks smugis. Siaip tai kraupu. Kai pagalvoji, kad jei nebutum paziurejus kaip redaktore pakoregavo...

Aš irgi taip daryčiau. Tokiu atveju tikrai ne pavardė svarbiausia...
Man vienąkart teko redaguot kitos vertėjos išverstą tekstą (knygą vertėm dviese). Leidykloje man sakė, kad ta vertėja labai patyrusi, gyvena užsienyje, daug darbo turi, todėl nespės visos knygos iki nustatyto termino išversti. Na, ką: aš dar kaip pradedančioji ateinu į leidyklą visa drebėdama iš baimės, ką redaktorius apie mano vertimą pasakys. Mano klaidas aptarėm per porą valandų. O tada jis man parodė tos "vertėjos" darbą.... iki tol net nemaniau, kad vertėjas turi teisę leidyklai atiduot juodraštį. Pasiėmiau tuos lapus, parsinešiau namo ir visą savaitgalį taisiau. Aš nesu redagavusi kitų vertimų, bet ten buvo elementarios gramatikos klaidos, palikti neišversti sakiniai, net mažos pastraipėlės, kai kuriose vietose net tingėta pasižiūrėti į paprastą dvikalbį žodyną... nunešiau tekstą į leidyklą, po savaitės sulaukiau redaktoriaus skambučio ir didelės padėkos už darbą. Aišku, už jį aš nieko negavau, bet man svarbu, kad mano pavardė nebūtų prie nekokybiško teksto.