Aš tai irg norėjau rašyt, kad jokių priekaištų nesusilaukiu, bet prisiminiau..
Pačioj neštumo pradžioj, kai brangusis bais persigando (netyčiukas

) man paniurzgėjo, kad dar vaiku rūpintis - nieko baisaus, bet kad manim reikia pasirūpint

O mane taip pikino, kad aš nė žingsnio iš namų kartais nežengdavau

Nu, po mėnesio jau jam gaila manęs pasidarė, o aš jau ir pasislėpus vemt nebegalėjau - apsivemdavau kad ir mieste.. tai apsiramino

. Dabar netgi mėgaujas, indus visad išplauna, rūbus išskalbia jei aš patingiu ir šiaip padaro bet kokį nieką už mane, jei tik paprašau. tai kartais net susigėstu, kad kaip šuniuką siuntinėju tą ar aną man paduot...
Ir dar kelis kartus papriekaištavo (gal ne visai priekaištas buvo, bet aš bais širdin paėmiau), kad kai aš šalia jam sunku mokslams susikaupt.. ir kad aš iš vakaro susiplanuoju, ką kitą dieną veiksiu, bet beveik nieko neįvykdau (kad ir į paskaitas patingiu)..

ir dar porą kartų paminėjo, kad kiek pinigų man beduotų kas, vis tiek visus išleisčiau...
Nu, bet čia gal ne su nėštumu susiję. Gi mes kartu gyvent pradėjom kai pastojau..