
As pradzioj nestumo labai gerai jauciausi ir daug dirbau. Kaip sakoma ejau kaip tankas. Tik retkarciais luzdavau pamiegoti. O pabaiga nestumo kaip tie karsciai budavo, tai is namu islysdavau tik apie 22val apeiti pora ratu aplink kvartala. Padarydavau ir valgyti, aisku ne visada. Ir grindis isluodavau. As isluoju, vyras siuksles suseme, nes laaabai pilvas didelis buvo

man nestumo eigoje zema placentacija buvo tai gine liepe saugotis vaiksciot "kaip su kiausiniu" nieko sunkiau nenest ir pan tai vyras jau ir i pard kartu eidavo kai daugiau ko reikedavo ir kambarius plauna, kilimus siurbia as tik aprenku truputi vaiko kas ismetyta, virtuve sutvarkau ir viskas, sunkioji dalis vyrui atiteko:) kazin kaip bus kai pagimdysiu
vyras kai papriekaistauju kad ne taip ka padare sako kai pagimdysi nieko nebedarysiu, tai db tyliu dantis sukandus tikiuos taip nebus
gerai kad jis nera pedantiskai tvarkingas gal del to ir nezirzia kai patingiu puodus isplaut


gerai kad jis nera pedantiskai tvarkingas gal del to ir nezirzia kai patingiu puodus isplaut

O man gal puse jau praėjusio nėštumo buvo taip, kad visa kol viena namie sėdžiu na nenoriu valgyt nors tu ką,o kai grįžta maniškis, aš sakau- padaryyyyk ko nors valgyyt
, tai jis ir prasėdėdavo virtuvėj
O paskui išgirdau kaip kalbėjo su tėčio drauge,sako jis -*** grįžtu namo nuo pat ryto nebuvęs ir ji dar man sako, valgyyyyt padaryk .
Paskui jau ir man teko moralo išklausyt dėl to,kad ne tik jam nepadarau,bet ir pati nepavalgau
Bet dabar jau kažkaip mane pačią į virtuve traukia,tai jau ir jo nebekviečiu valgyt daryt



Paskui jau ir man teko moralo išklausyt dėl to,kad ne tik jam nepadarau,bet ir pati nepavalgau


kalbant apie valgi tai ir man buvo kad padarydavau pietus vyrui i darba, sau laseli pasilikdavau bet kazkaip nebuvo apetito tai ir nesuvalgydavau, vyras tada ir dave velniu ko nevalgau... db jau valgau ir virtuvej irgi daugiau laiko praleidziu

vyras nepripranta, kad apsukos sumažėjusios. Ypač kai skuba, vis "greičiau einam", o man jau sunku (31 sav.)

^ man su drauge taip ka tik buvo, isejom apsipirkti, ir anksciau as uz ja greiciau vaiksciodavau, o ji mane stabdydavo. Dabar jau atvirksciai, ji atrodo kad lekia kazkur, o man reik letai, nes kitaip oro pritruksta...
Vyrui is pradziu buvo labai sunku, kai mane labai pykino ir is lovos lyst nenorejau, tai negalejau nei namu sutvarkyt, nei valgyt padaryt ir dar ir jo arti neprisileisdavau, tiesiog nesinorejo net but lieciamai... Dabar man su pykinimais jau kur kas geriau, tai patenkintas, ir nieko daugiau nesako ir nesiskundzia.
Vyrui is pradziu buvo labai sunku, kai mane labai pykino ir is lovos lyst nenorejau, tai negalejau nei namu sutvarkyt, nei valgyt padaryt ir dar ir jo arti neprisileisdavau, tiesiog nesinorejo net but lieciamai... Dabar man su pykinimais jau kur kas geriau, tai patenkintas, ir nieko daugiau nesako ir nesiskundzia.

Man siaip del nieko nepriekaistauja, nes labai be jegu buvau ir pykino pirmus 3 menesius, tai iki dabar vis pasiklausia kaip jauciuosi ir pats liepia pailset daugiau
Vienintelis gal net nepriekaistas, bet priminimas buna del maisto, pvz gydytojas pirmo vizito metu patare piena gert, tai vis domejos ar pieno geriau, arba pirmus 4 menesius net ziuret i kava nenorejau, o dabar jau retkarciais uzsimanau puodelio, tai kai jis daros paprasius, kad ir man padarytu pasidomi (kiekviena karta
) ar man tikrai galima, ar leliukui nepakenks (nes irgi pirmo vizito metu gydytojas patare atsisakyt jos). Bet jis tik primena ir nusileidzia, tai neskaitau kaip priekaisto

Vienintelis gal net nepriekaistas, bet priminimas buna del maisto, pvz gydytojas pirmo vizito metu patare piena gert, tai vis domejos ar pieno geriau, arba pirmus 4 menesius net ziuret i kava nenorejau, o dabar jau retkarciais uzsimanau puodelio, tai kai jis daros paprasius, kad ir man padarytu pasidomi (kiekviena karta


Nieko nepriekaištauja. Gal, kad užbėgu įvykiams už akių ir kartais pasiskundžiu tam tikrai nėštumo vargais

Turiu nuostabiausią pasaulyje vyrą. Ir kantriausia
Taigi man nieko nepriekaištauja. Tik pati kartais jaučiuosi kaltta, kad tinginiauju per daug... Bet kaip mergaitės čia rašė -
nepakaltinamos
Tuom save ir raminu




Na..pradekime nuo to, kad kai susipykstam prikisa man , kad as naudojuosi nestumu...bet nesuvokia to, kad manes net erzint negalima, jis dar kencia kencia kencia, bet poto pradeda bambeti, kad as tai ne taip lekstes isploviau, tai nk neveikiu prie kompo sedziu, ir t.t ir panasiai, nebezinau jau ar tai normalu ar jau man paciai vaziuoja stogelis
QUOTE(Auksine_oo @ 2013 10 02, 22:32)
Na..pradekime nuo to, kad kai susipykstam prikisa man , kad as naudojuosi nestumu...bet nesuvokia to, kad manes net erzint negalima, jis dar kencia kencia kencia, bet poto pradeda bambeti, kad as tai ne taip lekstes isploviau, tai nk neveikiu prie kompo sedziu, ir t.t ir panasiai, nebezinau jau ar tai normalu ar jau man paciai vaziuoja stogelis
sorry bet man jau cia nenormalus priekaistas , kad lektes blogai isplovei


Dar be truko, kad priekaištauti dėl kažko pradėtų
Jis pas mane iš žvilgsnio supranta viską, ir net nebando kažką sakyti. jei jau matau kad kažką norėtų pasakyti, tai pirma rėžiu, kad aš nėščia man galima
Arba aš nėščia nenervuok

