Aš gaudavau velnių (tik mandagių pabarimų, tiesą sakant) tik už "saugumo technikos nesilaikymą" - kai užsimiršus, kad

, sūnelį panešiodavau... Na, smulkmena tokia, jam 6 metai buvo, kai sesė gimė, tvirtai suremtas toks vyrukas, kiekgi jis ten svėrė... gal kokius 25 kg? Aš taip jaučiausi - kaip visada, tiesą sakant - kad tikrai užmiršdavau savo tą "padėtį". Laksčiau, langus ploviau, tenisą žaidžiau (ir visiems vyriškiams įkrėsdavau, nes jie bijojo ir raketę pakelt prieš

cha cha). Aišku, alkoholio nė lašo - negi kokia priklausoma, kad neapseičiau be to, o šiaip nei kas lepino, nei reikėjo, energijos visada turėjau už du. Užtai sykį draugų pora susipyko per mane - darėm bendrą vakarėlį, skirstėmės darbus, tai vyriškis mane įpareigojo svogūnų prie šašlykų paruošt keliolikai žmonių - kokį kilogramą ar du. Nulupau, supjausčiau, ašarėlę braukdama, o tada jo žmonikė pamatė ir pasiuto - tu toks anoks, kaip galėjai nėščiai moteriai tokį darbą užkraut? Nepadėjo nei jo argumentai, kad aš juk galėjau atsisakyt, nei manieji, kad čia vieni niekai - nuo jokio kvapelio manęs nepykino... Tai visą vakarą vargšiukai nesikalbėjo...
O šiaip jau - naudokitės situacija, moterytės... Aišku, nėra ko gulėt 9 mėnesius, jei sveikata leidžia judėt, bet manau, kad ne nuodėmė ir truputį daugiau to lepinimo ir dėmesio tikėtis, ir kokį nemėgstamą darbelį vyrui užkraut nesigraužiant... Sėkmės visoms