Būdama 70 m. žydėjo kaip rožė. 
Jei mažiau vartotumėme visko ką parduotuvių lentynos siūlo, išvengtumėme daugelio problemų ir ligų.
Sveikos, brangiosios, ar priimsit naujokėlę? Ekologijos tema aktuali ir labai reikalinga ypač mūsų vaikams. Savo dukrai pasakoju, kaip mano močiutė veidelį šaltu vandeniu be muilo prausdavo, po to sėmenų aliejumi patepdavo. Blakstienas tuo vadinamu cheminiu dažydavo, kad kelis mėnesius rūpintis nereiktų. Lūpas prieš išeidama iš namų pakandžiodavo, kad raudonesnės būtų, o antakius padeginus degtuką pajuodindavo Būdama 70 m. žydėjo kaip rožė. Jei mažiau vartotumėme visko ką parduotuvių lentynos siūlo, išvengtumėme daugelio problemų ir ligų.
Būdama 70 m. žydėjo kaip rožė. Jei mažiau vartotumėme visko ką parduotuvių lentynos siūlo, išvengtumėme daugelio problemų ir ligų.
kaip smagiai čia pešamasi dėl druskos, cukraus ir acto. Taigi jei bijot šitų 'E konservantų' - nevalgykit konservų ir uogienių, dar - lašinių, kaimiškos dešrytės...Kaip mano bobutė sakytų - iš to rašto, išėjo iš krašto...
Dar labai gerai pralinksmina kokia eko mergina, kuri lašą eko aliejaus ar kokį kitą eko šuduką siunčiasi iš už jūrų marių ir galvoja, kad labai prisideda prie visuotinės ekologijos bumo
ir tokios niekaip neįtikinsi, jog ši mažiau kenks, jei iš viso nieko nesisiuntinės, ant veido bobutės grietinės užsidės, o kulnus pasiteps kiaulytės taukais...Taigi - aš ne eko žmogus, aš tik linkstu prie natūralumo ir renkuosi geriausią, ką galiu sau leisti kitam nekenkdamas.
QUOTE(Mrs. R @ 2011 03 18, 22:26)
kaip smagiai čia pešamasi dėl druskos, cukraus ir acto. Taigi jei bijot šitų 'E konservantų' - nevalgykit konservų ir uogienių, dar - lašinių, kaimiškos dešrytės...Kaip mano bobutė sakytų - iš to rašto, išėjo iš krašto...
Dar labai gerai pralinksmina kokia eko mergina, kuri lašą eko aliejaus ar kokį kitą eko šuduką siunčiasi iš už jūrų marių ir galvoja, kad labai prisideda prie visuotinės ekologijos bumo
ir tokios niekaip neįtikinsi, jog ši mažiau kenks, jei iš viso nieko nesisiuntinės, ant veido bobutės grietinės užsidės, o kulnus pasiteps kiaulytės taukais...Taigi - aš ne eko žmogus, aš tik linkstu prie natūralumo ir renkuosi geriausią, ką galiu sau leisti kitam nekenkdamas.
Ekologijos bumas pačių vartotojų ir inicijuotas. Jei mums įspūdį daro žalias štampelis ant produktų, tai mums jį ir siūlo
Didieji gamybos magnatai pavadins prekes kaip tik norite, kad tik pirktumėm(Ekošikpopierius, Ekovaistai, ekoskiepai...) O cukraus vartoti mažiau reikėtų, ne veltui "Baltąja mirtimi" vadinamas 
Buvo neseniai laikai, kai parduotuvėje tik kiaulės galvą galėjai nusipirkti, užtat kolektyviniuose soduose ne petunijos ir rododendrai žydėjo(nepykit gėlių mylėtojai- pati jas dievinu), o morkos ir burokai bujojo. Dabar hektarai dirvonuoja, o mes morkytes pesticiduose mirkytas iš kito galo svieto atvežtas perkam
Mūsų pačių pasirinkimas.
QUOTE(Mrs. R @ 2011 03 18, 21:26)
Taigi - aš ne eko žmogus, aš tik linkstu prie natūralumo ir renkuosi geriausią, ką galiu sau leisti kitam nekenkdamas.
Tai ir mano mintis
QUOTE(Rūta Mėta @ 2011 03 19, 10:04)
Kaip manote, ar pavyktų gyventi taip, kad namuose šiukšlinės neprisireiktų 
maisto atliekas į kompostą, kas dega- į pečių, o celofanui ir plastikinėms pakuotėms iš viso boikotą paskelbti Eksperimentą pradedu, tik maniškiui tai gali nepatikti Ieškosiu pilstomo alaus
maisto atliekas į kompostą, kas dega- į pečių, o celofanui ir plastikinėms pakuotėms iš viso boikotą paskelbti Eksperimentą pradedu, tik maniškiui tai gali nepatikti Ieškosiu pilstomo alaus Daugiabutyje gyvenant ir nė pėdos savo žemės bei pečiaus neturint vargu ar įmanoma...
QUOTE(pikkolo @ 2011 02 27, 23:32)
Nesutinku 
Is wikipedios: Į teisiniais aktais apibrėžtą konservantų sąrašą neįtrauktos kai kurios medžiagos, taip pat turinčios konservuojančių savybių - druska, cukrus, alkoholis, prieskoniai. Konservantas - nuo gedimo apsauganti natūrali ar sintetinė cheminė medžiaga ar jų mišinys, kuri dedama į organines medžiagas, maisto produktus, nealkoholinius gėrimus ar kitokius gaminius tam, kad šie neirtų dėl mikroorganizmų poveikio ar nepageidaujamų cheminių virsmų.
Koks skirtumas ar jis turi E numeri ar ne, jei funkcija yra - konservavimas. Juk tokio termino kaip vakavimas nera (Tarptautinis žodis vakuoti (ir forma vekuoti) nevartojamas reikšmėmis konservuoti, marinuoti, raugti, kalbant apie daržoves, vaisius, grybus ir pan.), o yra konservavimas. Ir tie mociutes agurkeliai yra konservuoti.
Is wikipedios: Į teisiniais aktais apibrėžtą konservantų sąrašą neįtrauktos kai kurios medžiagos, taip pat turinčios konservuojančių savybių - druska, cukrus, alkoholis, prieskoniai. Konservantas - nuo gedimo apsauganti natūrali ar sintetinė cheminė medžiaga ar jų mišinys, kuri dedama į organines medžiagas, maisto produktus, nealkoholinius gėrimus ar kitokius gaminius tam, kad šie neirtų dėl mikroorganizmų poveikio ar nepageidaujamų cheminių virsmų.Koks skirtumas ar jis turi E numeri ar ne, jei funkcija yra - konservavimas. Juk tokio termino kaip vakavimas nera (Tarptautinis žodis vakuoti (ir forma vekuoti) nevartojamas reikšmėmis konservuoti, marinuoti, raugti, kalbant apie daržoves, vaisius, grybus ir pan.), o yra konservavimas. Ir tie mociutes agurkeliai yra konservuoti.
Aš manau, kad druska, actas ir kiti čia išvardinti "koncervantai" tėra maisto produktai, kurie turi konservuojančių savybių tik sąveikoje su kitais maisto produktais tam tikromis sąlygomis.Beje, konservuojame ir aliejumi, tai ar jis taip pat konservantas? Taip pat maistui apdoroti ir jį apsaugoti nuo gedimo naudojame aukštą temperatūrą, taip išeitų- irgi "konservantą"
nereikėtų maišyti cheminių, naftos produktų su organinės kilmės maisto produktais"konservantais". Pagal šią teoriją ir rauginti kopūstėliai jau su konservantais, nes proceso metu išskiriama konservuojanti bakterija. O rauginti produktai, kiek žinau- patys sveikiausi iš visų konservuotų produktų, nors druskytės per daug vartoti irgi nesinori. Cukrus atskira tema Rafinuotas cukrus jau smarkiai apdorotas chemiškai ir yra labai piktas kaip ir išbąlinti miltai.
QUOTE(Rūta Mėta @ 2011 03 19, 11:04)
Kaip manote, ar pavyktų gyventi taip, kad namuose šiukšlinės neprisireiktų maisto atliekas į kompostą, kas dega- į pečių, o celofanui ir plastikinėms pakuotėms iš viso boikotą paskelbti Eksperimentą pradedu, tik maniškiui tai gali nepatikti Ieškosiu pilstomo alaus
maisto atliekas į kompostą, kas dega- į pečių, o celofanui ir plastikinėms pakuotėms iš viso boikotą paskelbti Eksperimentą pradedu, tik maniškiui tai gali nepatikti Ieškosiu pilstomo alaus Galvojau, galvojau - šiaip net ir vienkiemyje kokiam gyvenant aš sunkiai įsivazduočiau
nebent kažkurį laiką tiktai, o ir pasišventimo bei palaikymo reikia nemažai. Aišku, jei kam tai pavyksta, tai būtų įdomu pasidomėti, kaip tai yra daroma QUOTE(Rūta Mėta @ 2011 03 19, 10:04)
kas dega- į pečių, o celofanui ir plastikinėms pakuotėms iš viso boikotą paskelbti
Kažkaip pradėjau galvoti, ar beleką leisdama per kaminą neterši dūmais gamtos?
Mano bobutė pusė gyvenimo mieste nuosavam name pragyveno - šiukšlių neturėdavo Stiklo tarą priduodavo, vėliau - jau išmesdavo į konteinerius, dar į konteinerį keliaudavo metaliniai dangteliai. Visa kita - kompostas ir deginimas... O šiaip taupi be galo buvo, nieko be reikalo nepirko, tai ir mėtyt neturėjo ko...
Stiklo tarą priduodavo, vėliau - jau išmesdavo į konteinerius, dar į konteinerį keliaudavo metaliniai dangteliai. Visa kita - kompostas ir deginimas... O šiaip taupi be galo buvo, nieko be reikalo nepirko, tai ir mėtyt neturėjo ko...
QUOTE(Mrs. R @ 2011 03 19, 19:59)
Mano bobutė pusė gyvenimo mieste nuosavam name pragyveno - šiukšlių neturėdavo Stiklo tarą priduodavo, vėliau - jau išmesdavo į konteinerius, dar į konteinerį keliaudavo metaliniai dangteliai. Visa kita - kompostas ir deginimas... O šiaip taupi be galo buvo, nieko be reikalo nepirko, tai ir mėtyt neturėjo ko...
Stiklo tarą priduodavo, vėliau - jau išmesdavo į konteinerius, dar į konteinerį keliaudavo metaliniai dangteliai. Visa kita - kompostas ir deginimas... O šiaip taupi be galo buvo, nieko be reikalo nepirko, tai ir mėtyt neturėjo ko...Žinok, anuomet nebuvo tokio vartotojiškumo vajaus.
Pamenu savo babytę - irgi mieste, bet savame name gyveno. Į konteinerį keliaudavo vaistų buteliukai ir pakuotės iš folijos, dar - ampulės, kai seselė ateidavo leisti vaistų. Taip, dangteliai metaliniai ir kartais konservų dėželės.
O daugiau kaip ir viskas buvo vietoj utilizuojama. Bet deginti beleko neleisdavo, kad "kaminas iš vidaus gaurais neapaugtų ir suodžiai neužsidegtų"...
Ir to deginimo... Pamenu, kaip jau dėvėti nebetinkamus rūbus sukarpydavo juostelėmis, supindavo jas ir susiūdavo į tokį kojašluostį prie laukujų durų. Taip skuduras baigdavo gyvenimą... Sagas visuomet iškirpdavo ir į dėželę - gal kada įsigadys...
Net užtrauktuką nepagadintą nuardydavo nuo rūbo ir panaudodavo, jei gerame drabužyje koks iširdavo.Dar kažką, kas į daiktą panašus, nešdavo ant namo aukšto (palėpėn) - kai atsimindavo ką ir prireikdavo, nereikėdavo gailėtis, kad jau išmesta
QUOTE(nojura @ 2011 03 19, 17:25)
Galvojau, galvojau - šiaip net ir vienkiemyje kokiam gyvenant aš sunkiai įsivazduočiau nebent kažkurį laiką tiktai, o ir pasišventimo bei palaikymo reikia nemažai. Aišku, jei kam tai pavyksta, tai būtų įdomu pasidomėti, kaip tai yra daroma
nebent kažkurį laiką tiktai, o ir pasišventimo bei palaikymo reikia nemažai. Aišku, jei kam tai pavyksta, tai būtų įdomu pasidomėti, kaip tai yra daroma Gaila, kad nesisaugojau nuorodos apie straipsneli tokia tema
Esu skaiciusi, jog kazkurioj saly viena seima per metus surinko tik 1 maiseli siuksliu. Nepirkinejo nereikalingu dalyku; maista dazniausiai pirkdavo turguje ir pakuodavo i savo tara (piena i butelius, birius prod.i savo siutus maiselius); miasto atliekas i komposta; popieriu degino ir dar daug ten visko budo prirasyta. Dar pamenu moteris sake, jog didziausia "atlieka" budavo cipsu pakuotes, kadangi dukra mego cipsus. Todel jie pirkdavo tik didelius pakelius cipsu ir laikydavo juos uzdariai plastikinuose indeliuose, kad isliktu traskus (is karto gi tiek nesuesdavo). Zodziu, praktiskai viskas imanoma, tik....
neisivaidzuoju, kad prasyciau pardavejos malta mesa pasverti i medziagini maiseli
