Artimi vyro draugai

lil, jau cia ziauriai tu Nemyletu, jau seniai butumem kas sau. As manau, gal yra kokiu gudrybiu, kad vyras daugiau uzsiemimu turetu su manim

nemegstu vyniot akmens i vata....nemegstu ir gudrybiu,ir vyrai nemegta tu moteriku gudrybiu. jei tu ajm IDOMI kaip asmenybe, tirkai jis pastoviai neatsisakines su tavim kazkas viekt...arba kazko nedasakai arba skundiesi be reikialo

manojo visi draugai gana normalus ir su daugeliu as taip pat labai gerai sutariu. Labiau nepatinka kai kuriu antrosios puses, kurios ruko, kalba vien keiksmazodziais ant viso baro ir isivaizduoja pasaulio grazuoles

o va ciau jau blogai

Nesuprantu, ko jūs nesuprantat
Jo draugai kviečia ten, kur jūsų vyrui yra įdomu, malonu, patinka. Jūs kviečiate ten, kur Jums (asmeniui) įdomu, malonu, patinka. Jis turi paklusti jums, priimti jūsų taisykles, vietoje to, kad elgtųsi taip, kaip jam norisi ir patinka. Tai labai žmogiška, kad jis nenori eiti su jumis, nori su draugais. Jei surasit kažkokią bendrą abiem patinkančią veiklą - jums abiem bus gerai kartu.

Manyčiau, kad problema ne kur einama, o su kuo einama. Vieta kažin ar čia turi reikšmės. Kai kuriems vyrams jau būna atsibodę būti su žmona, juk su ja matosi kasdien, o va su draugais nepabodę.

O mano istorija tokia:
Turi vyras 3 draugus, kažkada jie visi keturi gyveno, linksminosi ir t.t.. Vienas jų vedė ir kaip "atkrito". Kiti du, yra kartu užaugę su mano vyru, galima sakyt nuo vistiklų draugai. Kartu mokėsi, po šokius lakstė, į Vilnių atvažiavo, kartu gyveno. Mes su vyru susituokėm ir iš ketvertuko liko tik du. DU senberniai, abiem po 31 metus, o nei draugės, nei sugyventinės ar meilužės. Gyvena jie atskirai. Vienas jų yra tėvelių sūnelis ir nelenda labai į akis, bet kitas Tai .
Vat kaip man juo atsikratyt tai net nenumanau. Arba bent pastatyt į vietą? Niekad neprieštaravau jų draugystei, ir pati dalyvaudavau jų baliukuose, ir vyrą išleisdavau į senbernių vakarėlius. Bet atėjo laikas kai matau jog visos ribos tuoj bus peržengtos, o gal jau? Tas darugelis nesupranta kas yra šeima, nes pats neturi ir nemato reikalo ją turėti. O iš savo tėvų jokio pvz. negavo. Ten niekad nešvenčiamos nei Velykos, nei Kalėdos, jiems tai tik išeiginės, nei kitos šventės. Jis nesupranta, kad kartais norisi pabūt su vyru dviese, juk ir taip tai vaikas, tai tėvai, tai jis. O kada mes pabūsim tik dviese? Aš jau jį vadinu vyro meilužiu, mano mama vadina jį antru mūsų vaiku, vyro tėvai ir pyksta, vyro brolienė jo ir negali pakęst, nes jis ir į jų šeimyna per savo atostogas lenda, net į polikliniką kartu važiuoja. Pasidarė tikras "halevčikas", nuvežk , parvežk, važiuojam kartu bus pigiau ir t.t.
Bandau vyrui paaiškint, ką aš matau, kad man jau atsibodo, bet tada tik bartis pradedam. Nes aš viską perdedu, kad taip nėra. Lieku kalta be kaltės ir vėl viskas iš naujo. Jau tik draugelis pasirodo, pas mus įtampa ir atsiranda. Taip aš iškart pykstu, bet nebegaliu kitaip. Nes kai yra jis, nbemato nei manęs nei sūnelio mano vyrelis. Net pirma maisto prie stalo pasiųlo jam o ne man. Vieno kažkur nepaliks, nors mane tai paliktu.
Tai kaip man gyventi su tokiu vyro" melužiu". Visi barniai tik dėl jo, aš jau galvoju kad jei skirsimės tai tik jo dėka.

Kžkur girdėjau posakį "Vyro draugai, blogiau nei meilužė"

O tu surask jam draugę, kuri nuo jo nesitrauktų 24 val. per parą

Sunkus atvejis, vieną turėjo, tai ta vargšė į užsienį pabėgo. Sakė visai nemoka elgtis su merginom, viską reik sakyt, rodyt, aiškint. Ir nelabai jam reikia, jis kompą turi. Ir šiaip kiek girdėjau tai nori moters su gerai paaugintu vaiku, kad pačiam nei daryt nei augint.

As irgi ta pati pagalvojau

Na nebent su mašina dar, draugė būtų. Nes kai savo teisęs, pragėrė tai perlaikinėt net nesiruošia. O vis prisiblatina pri ko kad jį vežiotų, kai tuo mtarpu sėdi sau nurodinėja kur jį vežt ir alų gurkšnoja.
Jei kas duotų valią ir nebaustų tai ašjį ir ramia sąžine nueičiau

Tada problema tikrai rimta palik jam vakarais vaiką pasaugoti, o jūs su vyru išeikit į filmą, į kavinę, savaitgaliais išvažiuokit iš namų. Ir gal rimtai pasikalbėk su vyru.