Pasidalinsiu savo patirtimi apie sia prakeikta zaraza
Nezinau, Viespats ar koks kitas stebuklas apsaugojo mano dukryte nuo jos, bet as pati savimi gavau pajusti, kas tai yra.. Pirmiausiai papriestarausiu toms, kurios sako, kad streptokoka issaukia kokios tai patirtos infekcijos nestumo metu ar nusilpes imunitetas.. Mano sveikata buvo kaip niekad gera nestumo metu, neskaitant to, kad ankstokai prasidejo gimdos susitraukinejimai, o siaip net slogos neturejau (nors iki tol nebuvo ziemos, kad bent po pora kartu nebuciau persisaldziusi), kraujas ir slapimas per visa nestuma superiniai budavo (tokio auksto hemoglobino nuo vaikystes laiku nebuvau turejusi, visad budavo geriausiu atveju ties apatine normos riba).. Taigi, tikrai jokiu simptomu nurodanciu, kad as ta B s-koka turiu, visiskai nebuvo.. Aisku, tuo metu niekas man net neuzsimine apie galimybe pasidaryti tyrima..
O baigesi viskas tuo, kad po gimdymo man sukilo temperatura, is pradziu niekas nieko nedare - sake, kad pirma diena po gimdymo naturaliai gali sukilti temperatura.. Taciau kai ji ne tik nenukrito vakarop, o sukilo iki 39 - puole numusinet, tyrimus imti ir antibiotikus leisti (sekancia diena jau pradejo leisti dveju rusiu antibiotikus).. Busena buvo siaubinga - jau rytais atsikeldavau su ne mazesne nei 37.5 tempa, kuri popiet sukildavo iki 39 ir daugiau (nezinau, kiek butu galejusi sukilti, nes veliausiai ties 39 laipsniais puldavo numusineti, kresdavo baisus saltkretis, kurio metu prakaitas zliaugdavo - greitai neturejo kur kateterius kisti, nes ju buvimo vieta reikedavo keisti bent karta i diena del susikaupusio prakaito po pleistru, negana to kaip ne viena nescioji buau neblogai plysusi (jau vien tai ne vienai mamytei pirmomis dienomis apsunkina viska).. Niekas nepadejo rupintis vaikiukiu, nes tuo metu vyra kaip tik buvo visa galva i sesija pasineres
O vaikiuka bent kelioms valandoms paimti, kad galeciau bent pora valandeliu ramiau paguleti, nei viena sesele taip pat nepasisiule, o as mamele heroje neisdrisau paprasyti, nors stogas visiskai nebesilaike jau ketvirta diena.. Ir taip tesesi 6 dienas be jokiu pokyciu ir dar labai vare i nevilti, kad niekas man konkreciai nesake, kas man yra ir kada tai baigsis (ir kiek as pati taip istempsiu).. Tik sesta diena man pasake, kad tai streptokokas, o visai neseniai dar suzinojau, kad man buvo streptokoko sukeltas pogimdiminis
sepsis Bukle pradejo gereti tik 7 diena - ta diena temperatura labai sokinejo - tai krito, tai kilo, bet jau nebe tiek kaip iki tol, o 8-ta diena tempos nebuvo ir mus su dukryte isleido namo mano pageidavimu.. Aisku, tai turejo padariniu - netekau pienelio, prasidejo pogimdyvine depresija (del siaubingo nuovargio, bendro organizmo silpnumo, del to, kad nesijauciau pilnaverte mama, nes negalejau maitinti savo vaikiukio, del to, kad vaiko rezimas del uzsibuvimo ligoninej buvo visiskai isbalansuotas ir ji man numigdavo tik po 20 minuciu ir t.t.).. Dekui Dievui dukryte stebuklingai isvenge paties sio koko baisumo, taciau jai po menesio atrado grybeli zarnyne - turbut ir tas kokas cia kazkiek pasireiske ir tai, kad man liepe bandyti ja maitinti kol man buvo leidziami antibiotikai - jie turbut "suede" geraja jos zarnyno flora)..
Vienu zodziu - tai buvo siaubinga
Atsiprasau, kad tiek prirasiau, bet tikiuosi, kad kai kuriems ta istorija pades atsakyti i kai kuriuos iskilusius klausimus, o kai kuriems gal pades apsispresti del poreikio susileisti tas keleta doziu antibiotiku gimdymo metu (pradzioje viena mergina pasisake kaip naturaliste norinti isvengti antibiotiku - tai is mano patirties galima suprasti, kad, jei tas streptokokas pasireiks, tai to naturalumo labai maza beliks - nei pieno nebus, nekalbant apie arklines antibiotiku dozes ir visas kitas pasekmes)..
.Sake ju poliklinikoj uzdraude net tepineli tam tyrimui paimti(Seskines poliklinikoj).Sake darytis35-37sav.,butent dabar.
