Mano sūnus antrokas. Jiems mokytoja rašo raideles. A - puikiai, G - gerai, V - vidutiniškai, M - mažai. Mus (tėvus) aiškiai supažindino, kokį pažymį kokia raidelė reiškia. Ir už kiek klaidų kokia raidelė rašosi. Vertina gan griežtai. Pvz., jei diktantas parašytas be klaidų, bet pribraukyta, perrašyta per paraštes - A raides nerašo. Toks vertinimas mane tenkina. Geriau negu debesėliai, saulytės ar kažkoks parašymas "tikiu, kad išmoksi tą ir tą"

ar kažkaip kitaip. Nors ir pas mus tai rašoma. Kiap priedas prie raidelių.
.
Kiekvieną mėnesį yra vertinami dalykai. Bet sakykim ne tik Lietuvių kalba -A, bet vertinama jos tarsi sudedamosios dalys kiekviena atskirai. Pvz.
skaitymas....................
skaitomo teksto suvokimas............
rašto kultūra.............
rašo diktuojamą tekstą..................
ir t.t.
Matematika taip pat skirstosi
skaičiuoja mintinai..............
sprendžia žodinius uždavinius............
geometrinės žinios................
ir t.t.
Taigi, prie kiekvieno punkto mokytoja parašo raidelę ir žinome, kuri dalyko dalis vaikui prasčiau sekasi. Į ką atkreipti dėmesį. O jeigu ji imtųsi aprašyti kiekvieną punktą kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį, tai atsiprašau
Aišku, vartant sąsiuvinį tuoj matosi, ką vaikas prasčiau sugeba. Betgi ne viskas yra įvertinama pratybų sąsiuvinyje. Iš patirties: buvo, kad nustebau, kai už skaitomo teksto suvokimą - V, nors skaito neskiemenuodamas jau nuo penkerių metų. Na ne tiek nesuvokė, ką skaito, bet atpasakoti nemokėjo. Teko toj vietoj pasitempti

Taigi, tas "daro pažangą", "viską vaikas moka" ir t.t. tėvams nėra informatyvu.
Aš už tai, kad nors ir ne pažymiai, bet konkretus įvertinimas turi būti.