būdama metukų su trupučiu ėmė čiulpti čiuptuką, visą dieną, iki tol tik miegodavo

. tuomet jei nerasdavo, tai imdavo nervintis, bet toks vaizdas, kad tik pasimaivydama. aš paėmus čiulptuką prakirpau, ir jai nebepatiko. porą kart bandė traukt, vis numeta, užkliūna už akių vėl paima, patraukia ir vėl

, sunkiau buvo vakare, kai reikėjo miegelio, bet ir tai, lengvai atsipirkom, ilgėliau pasivartė ir tiek

tuomet laukiausi, bijojau, kad kai gims vaikiukas, kad vėl negrįžtų prie šio įpročio. kai gimė, jai buvo pusantrų, pamatė, broliuko burnytėj čiulptuką, sulaukė, kol šis atsilaisvino, pavartė, rankose pamaigė, įsidėjo į burną, nusijuokė, ir atidavė man

, kad įduočiau broliukui

. dar porą kart žaisdama yra atėmus, bet tik šiaip dėl smagumo