
Kai mano mergytei buvo 1 metai 4 men as pagalvojau, kad pats laikas butu atsisakyti ciulptuko, tai paemiau zirkles ir ikirpau i ciulptuka.Kai mazoji pareikalavo tutes, padaviau ta ikirpta, ji isikiso pasukiojo burnoje ir taip ir kitaip susirauke , atdidave man pasakiusi kad bee, po pusvalandzio procesas pasikartojo ir tuom uzsibaige, jokio verkimo, zizimo ar kancios

kai Arminukui buvo 2 mėn.ir su mama tuo metu buvau įėjusi į gydytojo kabineta.Paklausė mūsų ar naudojame čiulptuka.Mama atsakė reikalingas,kai į lauką vežame,kad oro nepritrauktų.Gydytojas atsakė močiute tau reikia tu pati jį ir čiulpk.Nuo tos dienos jo ir nebedaviau.O beto jis prie jo ir nebuvo pripratęs.Dabar jis iš mažų savo draugiu soskes atiminėja.Matyt nori jis joms pasakyti,kad nereikia.
zinot visi vaikai labai skirtingi as turiu 2 pvz. , mano dukra ir mano vyro sesers dukra skirtumas 2men.
JUOS VAIKAS ATSISAKE SOSKES ISMESDAMAS I TUALETA, PAMPERIU VIENA NAKTI 2 METU PAMIRSO NAMIE .
MANO. I SOSKE KISAU CESNAKU 2METU, TAIP PRASIKANKINAU APIE SAVAITE, DRAUGES VAIKAS TIK 2 DIENAS. CESNAKAS NEKEIKSMINGAS, NEKLAUSIKIT BABUCIU IR NEKISKIT CIULPTUKO I PIPIRUS AR I DAR KA NORS, YRA NELABAI VEIKSMINGA IR PABANDIKIT PATYS AR PATIKS JUSU GERKLEI TOKS SKONIS, O KAIP MAZAM VAIKUI?!
NUO PAMPERIU .JAU NUO 6MEN. SODINT ANT PODELIO. MANISKE ATSISAKE PAMPERIU BUDAMA 1.5MEN., BET NAKCIAI AS IKI SUOL DEDU. KITUS VAIKUS SUNKU NUO PAMPERIU ATPRATINT, MANO DRAUGE KANKINOSI VISA MEN, DIENA IS DIENOS. TAI YRA DIDELIS VARGAS.
SEKMES KAM TAI DAR PRIES AKYS
JUOS VAIKAS ATSISAKE SOSKES ISMESDAMAS I TUALETA, PAMPERIU VIENA NAKTI 2 METU PAMIRSO NAMIE .
MANO. I SOSKE KISAU CESNAKU 2METU, TAIP PRASIKANKINAU APIE SAVAITE, DRAUGES VAIKAS TIK 2 DIENAS. CESNAKAS NEKEIKSMINGAS, NEKLAUSIKIT BABUCIU IR NEKISKIT CIULPTUKO I PIPIRUS AR I DAR KA NORS, YRA NELABAI VEIKSMINGA IR PABANDIKIT PATYS AR PATIKS JUSU GERKLEI TOKS SKONIS, O KAIP MAZAM VAIKUI?!

NUO PAMPERIU .JAU NUO 6MEN. SODINT ANT PODELIO. MANISKE ATSISAKE PAMPERIU BUDAMA 1.5MEN., BET NAKCIAI AS IKI SUOL DEDU. KITUS VAIKUS SUNKU NUO PAMPERIU ATPRATINT, MANO DRAUGE KANKINOSI VISA MEN, DIENA IS DIENOS. TAI YRA DIDELIS VARGAS.


QUOTE(ugniuke @ 2005 12 24, 16:18)
Tai jau pats laikas ciulptuko atsisakyti, nes kuo vaikas didesnis, tuo paprastai sunkiau nuo tos soskes atpratinti.
Vyriausias berniukas čiulptuko atsisakė būdamas lygiai dviejų metų. Po gimtadienio nuėjo miegoti vėlai (23.30) ir iškart nusmigo be jokio čiulptuko (naudodavom tik nakčiai, dieną neprašydavo).Kitą vakarą vėl atėjo svečių sveikinti ir vėl nusmigo vėlai be čiulptuko. Paskui vėlai atsikėlęs nebeužmigo pietų miego ir anksti vakare nuėjo miegoti. vėl nusikalęs užmigo be čiulptuko. Ketvirtą vakarą jau grįžom į normalų ritmą ir eidama migdyti čiulptuko specialiai nebedaviau, o jis ir nebeprašė...

mes irgi naudodavom tik nakčiai, o pris menesi maziukas susirgo jam uzgule nosite
ir jis negalejo ciulpti - tei as paslepiau tada ciulptuka ir kada jis pasveiko
jau visai pamirso kad buvo toks daiktas



O maniske po ligos (buvo "uzpuoles" stomatitas..)(dantenu uzdegimas) irgi jau dziaugiausi, kad nebepraso ciulptuko - nes kai sirgo nieko i burna det negalejo
BET! Pamate viena diena ant lentunos ir sakes! Dabar negaliu atimt - asaros kaip krokodilo rieda, praso duoti ir viskas! O vakar kaip tik 2 metukai suejo, tai noriu ta proga visam laikui atimt ir ismest, bet bijau, kad bus nerealus skandalas!...


Maniškiui jau 2m. 2mėn., bet soskė-šventas dalykas. darželyje duoda (ir tai ne visada) tik pietų miegui. O atėjęs namo iškart puola ieškot ir praktiškai nepaleidžia iki ryto. Turim 2
. Dabar jau abi prakiuro, nes įtariu lenda antroji krūminių dantų pora, tai jis jas kandžioja kaip pašėlęs. Viena viltis, kad kai jau bus gerai skylėtos, tai pats mes lauk. Nekyla ranka kame nors jas mirkyti


Maniškis soskės nebeturi nuo 1 metų ir 9 mėn.
Paslėpiau ir tiesiog nedaviau kai ėjo miegot, nes šiaip dieną tai jam soskės nereikėdavo. Tai kokią savaitę laiko vis prašydavo prieš miegą, bet paaiškinus, kad nėra, užmigdavo.
Kažkaip neskausmingai viskas praėjo, be ašarų ir isterijų. Galvojau, bus žymiai baisiau.
Paslėpiau ir tiesiog nedaviau kai ėjo miegot, nes šiaip dieną tai jam soskės nereikėdavo. Tai kokią savaitę laiko vis prašydavo prieš miegą, bet paaiškinus, kad nėra, užmigdavo.
Kažkaip neskausmingai viskas praėjo, be ašarų ir isterijų. Galvojau, bus žymiai baisiau.
Paprieštarauju išsakytai minčiai, kad kuo vėliau, tuo sunkiau, manoji už poros dienos bud trimete
, ir tik prieš naujų naktį pradėjo miegoti be "tiūtės ir užvalkaliuko" (užvalkaliukas vietoj merliuko, ji kažkaip netyčia išsirinko jį ir kaip vaikai su merliuku , tai ji su užvalkaliuku, kampiukus čiupinėdavo ir t.t) tai vat naujus važiavom švęsti į kitą miestą ir tuos dalykus netyčia (tikrai netyčia
) palikom kaune, pyko, nervinosi, prabudinėjo, bet jai jau galima paaiškinti kas nutiko), antrą naktį ir trečią tik paklausdavo kur visa tai, atsakydavom tuom ir baigdavosi. Grįžom į kns, paslėpėm "gėrybes" ir jų nebereikia
dar paklausia, tai sakom, kad ji jau didelė mergaitė ir gėda čiulpti tiūtią... ji supranta ir pritaria, kad negražu... (galėjom ir anksčiau taip padaryt, nes kalba tai nuo kokių pusantrų metų
). Bet žodžiu dabar pirmadieni eisim i darzeli (ten pietu miegui nesdavosi) ir nesinesim, ziuresim kaip bus, tikiuosi, kad viskas o.k










Waiworyksciuke tik nepyk


SU soske pasitvirtino posakis, kad viskam savas laikas. Mano panelei po savaitės sueina 3 m., o soskės nebeliko tik prieš savaitę
Buvo kartas, prieš kelis mėnesius, kai neradom soskės. Nu, galvojau, ir bus proga atsisakyti. Galvojau, paverks ir baigsis. Bet, kai verkimas virto į isteriją, suradom seną soskiuką ir nusileidom.
O šį kartą soskės vėl niekur neradom, nes jos reikėdavo tik nakčiai, o Smiltė sugebėdavo per dieną ją kur nors nukišti ar užmesti. Su vyru visur ieškojom, vertėm ir niekur... Smiltė tai matė, kad ne šiaip sau "pelytė paėmė" (tokiai bajeriais jos "nepaimsi"), o tikrai niekur jos nerandam. Atsigulėm miegot, ji truputį pazirzėjo, kad nori soskės, bet užmigo. Taip ir baigėm su to vargeliu

Buvo kartas, prieš kelis mėnesius, kai neradom soskės. Nu, galvojau, ir bus proga atsisakyti. Galvojau, paverks ir baigsis. Bet, kai verkimas virto į isteriją, suradom seną soskiuką ir nusileidom.
O šį kartą soskės vėl niekur neradom, nes jos reikėdavo tik nakčiai, o Smiltė sugebėdavo per dieną ją kur nors nukišti ar užmesti. Su vyru visur ieškojom, vertėm ir niekur... Smiltė tai matė, kad ne šiaip sau "pelytė paėmė" (tokiai bajeriais jos "nepaimsi"), o tikrai niekur jos nerandam. Atsigulėm miegot, ji truputį pazirzėjo, kad nori soskės, bet užmigo. Taip ir baigėm su to vargeliu
