QUOTE(vaižgantė @ 2008 09 10, 17:39)
Dagili, tuokiasi gana jauni žmonės, kurie paprastai yra priklausomi nuo tėvų, prisibijo jų smerkimo. Kaip dabar vestuvės be šliūbo? Mes su vyru kažkada padarėm tą patį- dėl ramybės...
QUOTE(Meškuolė @ 2008 09 10, 17:47)
Bažnyčia mūsuose kaip LRS įstatymai. Atrodo, gal ir nenubaus, jei nesilaikysi jos mokymų, bet kiek valios reikia, kad atsispirtum spaudimui. o gal ir nereikia?
gal tas santuokos sakramentas be jokių gilių įsitikinimų, tik dėl akių nėra toks blogas? juk čia pasireiškia tavo meilė, meilė artimui, jam suteiki pasitenkinimą, ramybę, kad ir jo vaikai ir anūkai nenusideda prieš jo Dievą.
Nezinau, mergaites, gal mano toks charakteris, bet negaleciau ka nors tokio daryti del to, kad kiti to nori. Buvo laikai, kai visa gimine grumojo, kad paaugle i Baznycia eiciau, bet atsilaikiau

, o pradejau reikalus su Dievu tvarkyti tada, kai pati to is tikruju norejau. Galvoju, kad ir Dievui koktu nuo tu visu 'del kitu' ir 'taip radom, tai paliksim...'. Na as is jaunesnes kartos, tai 'anu' laiku nelabai patyriau, kai zmones viena maste, o visai kita dare, kad i Sibira neisveztu... Bet dabar juk laisvi esame, tai kam veidmainiauti?
Meskuole, nezinau, bet prisiekti pries Dieva (galiausiai jis vis tiek yra Dievas, ne ministras, kuris siandien yra, rytoj jau jo nebus

) mylimam zmogui, ne del to, kad tu ta samoningai renkiesi, o tik del to, kad teveliai nebartu ir kaimynai neliezuvautu... na juk turime pagaliau mes keistis ir nebuti konformistai, buti teisingi ir garbingi zmones, ne marionetes - kas kur patrauks virvele, ten ir palinksiu. Galiausiai, koks pavyzdys bus musu vaikams?
Yra ir kita iseitis - pasigilinti ir pasidometi tais dalykais, kuriuos ruosiames daryti, ar esame nesamoningai padare. Kartais tas atmestinumas yra is paprasciausio nezinojimo - juk skubame, lekiame, nera laiko... Na zodziu, viskas antraip... Pirma nescia, paskui sliubas, o paskui kas bus - tas bus... kur cia i ka beisigilinsi... Bet laimingas is esmes gali buti tada, kai svarbiausiems gyvenimo dalykams (ir ne tik svarbiausiems, zinoma) ruosiesi, ir is sirdies ruosiesi, nes kitaip taip ir nugyveni ta gyvenimeli nei suprates, nei suvokes - kas pats esi ir ka cia darai.
Nu baigiu, viskas