QUOTE(taiptaip @ 2005 06 09, 14:23)
O tu apskritai nemanai, kad aplamai sėdėdama prie kompo irgi veltui gaižti laiką
Kazkam reiektu nustoti pykti ant viso pasaulio ir tuomet prades sektis.. finansiskai irgi
Kazkam reiektu nustoti pykti ant viso pasaulio ir tuomet prades sektis.. finansiskai irgi
QUOTE(ievalota @ 2005 06 09, 16:52)
Kazkam reiektu nustoti pykti ant viso pasaulio ir tuomet prades sektis.. finansiskai irgi
Niekas čia nepyksta ant viso pasaulio,pingų irgi kaip minėjau netrūksta, tik tiesiog juokas ima
QUOTE(taiptaip @ 2005 06 09, 15:13)
Niekas čia nepyksta ant viso pasaulio,pingų irgi kaip minėjau netrūksta, tik tiesiog juokas ima
tai ko kišies kur tau nereikia? jei neturi ką vertingo ir įdomaus pasakyti, tai geriau visai nieko nesakyk.
Man buvo panašiai nutikę, tik po antro gimdymo... Lankiausi pas psicholoę, ji man sakė, kad tai elementarus cheminis procesas moters organizme, reguliuojasi hormonų veikla. Dėl to tokia prislėgta nuotaika. Psichologė man tuomet irgi patarė patirti kokį nors romantišką nuotykį, kur nors trumpam išvykti. Nuvažiavom su drauge 3 dienoms į Palangą - vienos, be vyrų, pasivaikščiojom palej jūrą, paplepėjom, kaip paauglystej... Padėjo 
Taigi, Laužiuk, nuoširdžiai linkiu tau pailsėti nuo rutinos ir vėl pajusti gyvenimo džiaugsmą
Taigi, Laužiuk, nuoširdžiai linkiu tau pailsėti nuo rutinos ir vėl pajusti gyvenimo džiaugsmą
QUOTE(ewita @ 2005 06 09, 16:11)
Man buvo panašiai nutikę, tik po antro gimdymo... Lankiausi pas psicholoę, ji man sakė, kad tai elementarus cheminis procesas moters organizme, reguliuojasi hormonų veikla. Dėl to tokia prislėgta nuotaika. Psichologė man tuomet irgi patarė patirti kokį nors romantišką nuotykį, kur nors trumpam išvykti. Nuvažiavom su drauge 3 dienoms į Palangą - vienos, be vyrų, pasivaikščiojom palej jūrą, paplepėjom, kaip paauglystej... Padėjo
Taigi, Laužiuk, nuoširdžiai linkiu tau pailsėti nuo rutinos ir vėl pajusti gyvenimo džiaugsmą
Taigi, Laužiuk, nuoširdžiai linkiu tau pailsėti nuo rutinos ir vėl pajusti gyvenimo džiaugsmą
Ačiū, ewita.
QUOTE(lauziukas @ 2005 06 09, 17:59)
tai ko kišies kur tau nereikia?
Kas nusprendė, kur man reikia kištis o kur ne
Atsuku gyvenimo ratą atgal ir bandau prisiminti laužiukas situaciją, tik patirtą prieš penkerius metus. Ir girdžiu, kaip ir dabar, šiek tiek pažįstamų (ne draugų) balsus: "Jai raškažis šikną drasko..."
Ne kas kitas, o tik moteris moterį galėtų suprasti, o ne pulti, tegu ir žodžiais. Net jei ir pati neišgyveno pogimdyvinės depresijos...
Pati savęs nesupratau, buvo sunku, bet neišmaniau, nei kas man yra, nei kur galėčiau rasti pagalbos... Verkiau, kai nieks nematė, nes nesuvokiau savęs, atrodė, jog niekam mano gyvenimas neįdomus... Dienų dienas iki gimdymo leidudi gausybės žmonių apsuptyje, aš dabar vėl dienų dienas leidau dviese su kūdikiu. Trūko bendravimo, trūko žmonių, nors motinystė buvo labai laukiama. O, kad tuo metu mano gyvenime būtų buvusi SM... Vargau, kankinausi, grioviau santykius su artimaisiais, kol galų gale svetimi žmonės tiesiai šviesiai pasakė: "Geresnė mama nebūsi, jei dieną naktį sėdėsi tik su vaiku. Nebijok palikti vaiko vyrui, o pati rask neatidėliotinų darbų. Kas, kad tu pasakoji vyrui apie tą, kiek kartų ir ką vaikutis valgė, gėrė, kiek kartų keitei sauskelnes ir t.t. Tegu ir tėtis tuo užsiima. nors trumpai, bet tegu savo vaikutį pažįsta ne iš tavo kalbos, o būdamas pats su vaiku..."
Ir, laužiukas, jei tikrai gali, nepakenks ir psichologo konsultacija. Man tas procesas buvo toooks ilgas ir toooks dvasiškai skausmingas, kad dabar tikrai kreipčiausi pagalbos į specialistus.
Taigi ne smerkti, ne teisti, o suprasti, patarti ir padėti...
Ne kas kitas, o tik moteris moterį galėtų suprasti, o ne pulti, tegu ir žodžiais. Net jei ir pati neišgyveno pogimdyvinės depresijos...
Pati savęs nesupratau, buvo sunku, bet neišmaniau, nei kas man yra, nei kur galėčiau rasti pagalbos... Verkiau, kai nieks nematė, nes nesuvokiau savęs, atrodė, jog niekam mano gyvenimas neįdomus... Dienų dienas iki gimdymo leidudi gausybės žmonių apsuptyje, aš dabar vėl dienų dienas leidau dviese su kūdikiu. Trūko bendravimo, trūko žmonių, nors motinystė buvo labai laukiama. O, kad tuo metu mano gyvenime būtų buvusi SM... Vargau, kankinausi, grioviau santykius su artimaisiais, kol galų gale svetimi žmonės tiesiai šviesiai pasakė: "Geresnė mama nebūsi, jei dieną naktį sėdėsi tik su vaiku. Nebijok palikti vaiko vyrui, o pati rask neatidėliotinų darbų. Kas, kad tu pasakoji vyrui apie tą, kiek kartų ir ką vaikutis valgė, gėrė, kiek kartų keitei sauskelnes ir t.t. Tegu ir tėtis tuo užsiima. nors trumpai, bet tegu savo vaikutį pažįsta ne iš tavo kalbos, o būdamas pats su vaiku..."
Ir, laužiukas, jei tikrai gali, nepakenks ir psichologo konsultacija. Man tas procesas buvo toooks ilgas ir toooks dvasiškai skausmingas, kad dabar tikrai kreipčiausi pagalbos į specialistus.
Taigi ne smerkti, ne teisti, o suprasti, patarti ir padėti...
Pritariu Laisvei - kai bandai kapstytis pati, gal ir išsikapstysi, bet ilgai ir skausmingai tai darysi... Ir aš po pirmo gimdymo įsmukau į gilią duobę - taip tada atrodė. Vaikutis neramus, nevalgus, aš jauna žalia nepatyrusi, vyras susirenka šmutkes ir mauna pas mamą pailsėti, draugės dar be vaikų, mano rūpesčiai neįdomūs, motina užsidaro kambario duris ir mus tiesiog ignoruoja... Vat čia tai buvo depresija... Priekaištaudavau vyrui, kad manęs nesupranta, kad jis bent mato žmones, troleibusu į darbą važiuodamas, o aš matau tik vaiką, vystyklus ir puodus. Beje, finansinis trūkumas irgi gerai smegenis spaudė.
Ir prisimenu vieną nuostabią dieną. Atvažiavo dukros krikštatėviai, liepė man aprengti vaiką ir susiruošti pačiai. Susikrovė mus į mašiną ir nusivežė į svečius. Tiek tereikėjo: pakeičiau aplinką, pabendravau su suaugusiais, gavau šiek tiek dėmesio: mane vaišino, aplink apšokinėjo, tikrai pagerėjo, ir ilgam.
Todėl pirmiausia ir imkis tos rutinos įvairinimo: kažkur ištrūk, kai tik turi galimybę: su vyru, su draugėmis, ar pati viena, tapsi ir sau, ir kitiems įdomesnė ir patrauklesnė, kai pasitaisys nuotaika. Nuoširdžiai linkiu neužsibūti depresijoje - labai gaila bus to laiko, praleisto liūdesy...
Ir prisimenu vieną nuostabią dieną. Atvažiavo dukros krikštatėviai, liepė man aprengti vaiką ir susiruošti pačiai. Susikrovė mus į mašiną ir nusivežė į svečius. Tiek tereikėjo: pakeičiau aplinką, pabendravau su suaugusiais, gavau šiek tiek dėmesio: mane vaišino, aplink apšokinėjo, tikrai pagerėjo, ir ilgam.
Todėl pirmiausia ir imkis tos rutinos įvairinimo: kažkur ištrūk, kai tik turi galimybę: su vyru, su draugėmis, ar pati viena, tapsi ir sau, ir kitiems įdomesnė ir patrauklesnė, kai pasitaisys nuotaika. Nuoširdžiai linkiu neužsibūti depresijoje - labai gaila bus to laiko, praleisto liūdesy...
Žinot, mergaitės, nežinau ar aš čia gerai sugalvojau, bet prieš pusvalandį telefonu užsiregistravau į vokiečių kalbos kursus. 
Bet visą laiką tai mokiausi anglų kalbos... 
Sakau, reik pabandyt, gal dar vieną kalbą pavyks nors truputį pramokti...Nuo pirmadienio prasideda užsiėmimai...
Bet visą laiką tai mokiausi anglų kalbos... Sakau, reik pabandyt, gal dar vieną kalbą pavyks nors truputį pramokti...Nuo pirmadienio prasideda užsiėmimai...
QUOTE(lauziukas @ 2005 06 09, 17:44)
Žinot, mergaitės, nežinau ar aš čia gerai sugalvojau, bet prieš pusvalandį telefonu užsiregistravau į vokiečių kalbos kursus. Bet visą laiką tai mokiausi anglų kalbos... Sakau, reik pabandyt, gal dar vieną kalbą pavyks nors truputį pramokti...Nuo pirmadienio prasideda užsiėmimai...
Bet visą laiką tai mokiausi anglų kalbos... Sakau, reik pabandyt, gal dar vieną kalbą pavyks nors truputį pramokti...Nuo pirmadienio prasideda užsiėmimai...
Puikiai sugalvojai. Lankydama kursus susipažinsi su naujais žmonėmis, pakeisi aplinką, patirsi daug naujų įspūdžių, ir kalbos žinojimas gyvenime tikrai pravers... Dar kartą nuoširdžiai linkiu tau sėkmės
...dar vienas pasiūlymas...gimdyk antrą vaikiuką....(kaip aš, pvz. ), plius gali mokytis kažkur (niu va, kad ir kursai). o jei rimtai, kaip pati jautiesi, ar patenkinta savimi? Aš taip sakau, nes pvz man, jei esu kažkuo nepatenkinta savimi, ar savijauta bloga tai labai muša ūpą 
. Bet kita vertus būna tokių etapų, tai pagerėjimų tai sunkesnių dienų, manau, kad turi būti viskas geria, tik jei pati norėsi. O visokiom depresijom 
), plius gali mokytis kažkur (niu va, kad ir kursai). o jei rimtai, kaip pati jautiesi, ar patenkinta savimi? Aš taip sakau, nes pvz man, jei esu kažkuo nepatenkinta savimi, ar savijauta bloga tai labai muša ūpą . Bet kita vertus būna tokių etapų, tai pagerėjimų tai sunkesnių dienų, manau, kad turi būti viskas geria, tik jei pati norėsi. O visokiom depresijom
