Juokingiausias gerbėjas

Turėjau ir aš tokį, atsiprašant, Pilypą iš kanapių Tik jis dar ir dviratį turėjo
Žodžiu, buvo taip. Einu kartą link Žaliojo tilto, žiūriu gi, vaikinas važiuoja dviračiu į priešingą pusę, žiūri į mane ir šypsosi. Nu ką aš, į kažkokius dviratininkus, o dar vidury rudens, nežiūriu juk O jis, apsuko ratą ir prie manęs privažiavo, pradėjo kalbint ir panašiai Kadangi aš didelio susidomėjimo neparodžiau, nuvažiavo. Gal už kelių mėnesių prie to paties Žaliojo vėl jis mane pasigauna su tuo pačiu dviračiu Šį kartą siūlė kitą dieną susitikt Sakau, ką gi veiksim susitikę? Jis - dviračiu važinėsimės Pasakė savo vardą, emeilą , sako, parašyk man, susitarsim Aha, sakau, gal aš jau važiuoju Trečią ir paskutinį kartą buvo geriausiai Su saviškiu stovim stotelėj, žiūriu gi, didysis dviratininkas varo Jėzau, galvoju, tu tik nematyk manęs, nematyk Kurgi tau, pavažiavo tolėliau ir apsuko dviratį Aš tik už saviškio užlindau, apsikabinau ir sakau: jeigu tas su dviem ratais privažiuos, aš jo nepažįstu, žinok Ech, deja, neprivažiavo, matyt grėsmingos maniškio išvaizdos išsigando

kai gyvenau studiju laikais bendrabutyje turejau laaaabai graaazia kambarioke bernai pas ja shniurais eidavo durys tiesiog neuzsidarydavo o tarp ju buvo toks vienas keistuolis ateidavo akshciausiai uz visus, rasdavau prie duru stovinti yleisdavau i kambari pasiulydavau arbatos kavos o jis atsisesdavo ant lovos ir dusauja dusauja ash vis galvodavau tos mano kambariokes shelmes ilgisis, o ta kaip vijurkas yvaro y kambari labas ir sudiev kvietkeli, o tas laukia ir dusauja viena kart paklause po kokiu 2 men kokias geles tinka merginai nesht kai eina pirshtis leptelejau kad baltas lelijas o kamabarioke pradejau erzint, kad ruoshtusi vestuvems ir ateina vaikis po savaites su baltu leliju puokshte o ash eilini karta sakau, kad ner tos jo ishrinktosios, bet gal arbatos ar kavos o jis sako ne tuoj tevai shampano atsivesh ash uz galvos tik susemiau puolu skambint kambariokeij sakau gryzk varna namo bo pirshlybos gresia sutik arba nesutik bet tevai jau vaziuoja. gryzo kambarioke, atvazevo tevai o ash jau rankas trinu ir dziaugiuosi kad gera spektakliuka apturesiu o tas jaunikis tik eme ir atsiklaupe priesh mane ir mano rankos prasho kambarioke kad uzsizvenge kaip kumele o ash kad pasimechiau ir nesugalvojus ka pasakyt pasakiau nesamone mol man y tulika reik ir ishvariau daugiau tyliojo gerbejo nemachiau.... ie matyt nenorechiau

Nu bet ir istorija tavo...

juokingiausias tas,kuris pirmą pažinties dieną pasakė myliu

hi hi man ant tokiu nesusipratusiu elementu labai sekes savu laiku, tai kai tik sutikau normalu ish kart ishtekejau nes buvau pradejus galvot kad visis vyrai arba kvailiai arba zydri arba vede

na ir aš pasipasakosiu apie savo gerbėją. toks nuostabus kad turbūt niekada nepamiršiu. na apie išvaizdą apie žmogų nesprendžiu, bet jei nepaminėąiau ir jot tai pasakojimas labai nublanktų. taigi. turėjau tokį šaunų klasioką. nieko sau vaikinukas: ilgi, bent porą mėnesių nekirpti ir garbanoti plaukučiai ( naujausias robinzono salos mados klyksmas), dideli, geltoni priekiniai dantys ( bebras padarė tik pusę savo darbo, dantis didelius davė, o va dantų pastos ir pamiršo), drabužių stilius mėlyni treningai su dviem jaustelėmis ( adiBas), po jais megztukas dryžuotas, kažinkokie vestuviniai bateliai ir be abejo svarbiausias stiliaus akcentas beisbolo kepuraitė su dailiom rusvom dėmelėm, kurių atsiradimo preižastis neaiški. . taigi šitas gražuolis nusižiūrėjo mane. na kabinimas prasideda... Viena diena jis priena prie manes ir sako: " Moki vištas veizėti? faktas kad tikrai nesupratau ka tie veizėtojai daro, na tai parašiau papasakoti. Na negi taip jau ir atstumsi žmogų vien dėl nuo jo per kelis metrus sklindanžio kvapelio. Oi kaip aš gailėjausi susiduomėjusi paslaptinguoju veizejimu. Jis man su mažiausiomis smulkmenomis papasakojo kaip jis tikrina ar vista dar neturi dėti kiaušinių. ( žinančioms kurioj vietoj pas vištą tie kiaušiniai būna pasakot daugiau manau nereikia), kagi malonaus kvapo priezastis paaiskejo. po nuostabaus pasakojimo as jam pabandziau paaiskinti kad manes nelabai domina jis ir jo istorijos. maniau zmogus suprato. deja.....
po poros dienu salia namų laiskeli apklijuotą įvairiais lipdukais. mano vardas buvo islipdytasis laikrasciu iskirptomis raidemis. (anonimas - pamaniau) bet atsivertus viskas paaiskejo, mat laiskelis buvo parasytas turbut tos pacios veizetosios vistos koja. na bet galu gale perskaiciau, nieko idomaus ten nebuvo : mat gias esu ypatinga geresne nei kitos ir jis noretu kad buciau jo mergian. nezinau kodel , bet pagalvojau kad geriausia nekreipt i ji demesio. antra karta klydau. dar keleta dienu gavau panasiu laiskeliu. na o viskas baigesi tuo, kad vieną dieną šalia durų radau tris dirbtines gėles..... na tada jau teko jam aiskiai pasakyti kad jis manęs nedomina

ajajai tai gal svajoniu vaikina praradai butum dabar profesionali vishtu veizetoja su geltonais dantimis jo kokiu tik nebuna tu vyrioku

Na ir prisiskaičiau aš čia istorijų , bent jau prisijuokiau iki valios. Ir iš kur jūs merginos tokios "žavius" jaunuolius traukiat
Aš kažkaip savuosius permąsčiau ir nei vieno labai jau juokingo neprisiminiau Buvo vienas darželyje į mane įsimylėjęs, tai per pietų miegą vis bandydavo kojas į mano lovą sukišti, nes šalia miegojom. Dabar kai susitinkam, tai aš vis jam primetu, kad priekabiaudavo. Linksmai iš to pasijuokiam. Ir dar gilioj vaikystėj buvo du draugai įsimylėje. Kartu kurdavo planus, kaip mane suvilioti, vietoj to, kad tarpusavy konkuruoti
Na, o paskui jau viskas būdavo labai rimta

Na pas jus ir istorijos, nerealiai prisijuokiau
As mokykloj turejau toki gerbeja (man jis buvo labai nesimpatiskas, o be to buvau nusiziurejusi kita ), kuris man rasydavo laiskus ir atnesdavo i namu dezute imesdavo. Tai viena karta jis isidrasino su manim pasisneketi. Seke jis mane nuo mokyklos iki namu ir jau butu prie laiptines kazka sakes. O tuo momentu kaip tik pamaciau, kad mama i aikstele ivaziavo, tai as pas ja laaabai greitai nuejau. Tai mama iki siol juokiasi, kaip ji mane nuo 'kadro' isgelbejo

sicilija nu tavo istorija tai pabaiga netiketa.. tai ir tevai ten kambary liko stovet kai ismovei "i tuoleta"? topine istorija..

dabar ir pačiai juokinga, o tada taip nebuvo, išmoviau aš pas draugę ir grįžau tik po kelių dienų, visi juokės iš manęs, sakė netikus nuotaka ir pan, o vaikinas mėnesį nesirodė mokykloje, o vėliau kiek žinau atsiėmė dokumentus ir išėjo, o tėvai jo buvo tadu, kambariokė pasakojo, kad motina jo barėsi ir guodė jį žodžiu ir gėda ir bėda.

Nejauti kaltes kad vaikinukas net mokslus mete?
Sudauzei vaikezui sirduzia O tai bent isvaizdus tas keistuolis buvo?