Juokingiausias gerbėjas

apie visus gerbėjus nepapasakosiu, ale vienas atvejis, beje, labai trumpas, iki šiol sukelia draugės ir mano žvengimą..
buvau po pirmo kurso.. 19 metų.. dar jauna, spitri, liekna ir visokia ten baisiai suaugusi..
su geriausia drauge išsiruošėm į Preilą paatostogauti.. labia ramiai leidom laiką, skaitėm knygas, ilgai kalbėdavomės, degindavomės, žaidėm stalo tenisą.. taip sakant, šios aplinkybės pasakojant minėtą atvejį tik į naudą, nes implikuoja, kaip puikiai mes atrodėm - įdegę, lieknos, jaunos, apsiskaitę ir t.t.
vieną dieną nusprendėm nulėkti į Nidą.. susigavom kažkokią mašiną, pavežė.. o Nidoj tas pats - pliažas ir knyga..
gulim mes, deginamės.. netoli kažkokių vyriškių apie 25 - 30 metų kompanija gėrė degtinę, klausėsi rusiškos muzikos ir šūkavo.. beje, tuo metu 25 metų vyras man atrodė SENIS.. čia šiaip, lyrinis nukrypimas..
gėrė gėrė jie ten ir kažkodėl susidomėjo dviem jaunomis stirnomis.. aka mumis.. vienas prislinko. toks mažiukas (aš nesu aukšta, bet jis už mane puse galvos mažesnis buvo, kaip vėliau paaiškėjo), lieknas, bet atletiškas.. kalba rusiškai.. prislinko ir guli prieš mus ir žiūri.. nė žodžio.. o paskui dėjo žvengt ant viso pliažo.. mes oriai apsimetam, kad nieko nematom, nieko nesuprantam.. nu, tipo, labai rimtos ir suaugę moteros.. o jis krizena ir rėkia ant viso pliažo: chi chi chi cha cha cha oni odinakovyjie knigi čitajut.. O faktas toks: mes skaitėm brolius karamazovus.. aš antrą dalį, draugė pirmą..
na gerai, prisijuokė vaikinukas, ėmėm kalbėtis.. iš kur, ką veikiam ir t.t. Paklausė vardų.. Mano draugė atsakė, kad ji Zosė, o aš - kad Stela. Mat tuo metu ką tik buvau perskaičiusi Šv. Petro šunyną.. ten tokia veikėja buvo.. Rusakalbiui klausimų nekilo.. tada jis sako - einam maudytis.. nu einam.. abi ir nuplaukėm kaip dvi gulbės, galingais yriais, o jis kaip ciuciukas kapanojosi šalia.. bandė ir už leškų abiems palaikyti, ir pasiglamžyti kitaip, ale mes vis nusiirdavom kaip kokios undinės..
ir tada susižvalgėm, abi tik šast ir į krantą.. o jis nepastebėjo iš pradžių, kad mūsų nėra.. žiūrim, dairosi, blaškosi ir tada atsklido toks gailus: "Steeeeeelaaa... Zoooosiaaaaaaaa.. Steeeeeeela... Nu Zooosiaaaa.... Stelaaaaaaaaaaaaaaa"... Pliažas aišku užsižvengė.. Nes daugelis jau buvo spėję susidomėti mūsų garsiai vykstančia istorija..
Po to viskas vystėsi dinamiškai: išlindo jis, atlėkė aiškintis, kodėl jį palikom, pasikvietė draugelius, tie tiesiog pliaže mus ėmė laužti ir vos ne muštis, mes pasižadėjom, kad ateisim po 2 valandų į kažkokį barą ir naktį su jais gersim, jei neateisim jie pagrasino susirasti mus ir padaryti taip, kad daugiau vyrų nebenorėsim, mes pabėgom ir susigavę mikriuką parlėkėm į Preilą....
gerai, kad tais laikais mobiliųjų dar nebuvo kaip šieno..

Na čia kažkaip jau ir nelabai juokinga

Turėjau. Bet gėda nebuvo, tik tiek, kad keistas žmogus tikrąja šio žodžio prasme. Kažkoks IT specialisto ir poeto hibridas Rašydavo tokius gana vaikiškus eilėraštukus, dabar dar kartkartėm parašo švenčių proga. Šiaip kviesdavo visur, į svečius įkyriai siūlėsi ir, aišku, siūlė. Taip pat siūlė ir su tėvais supažindint Tikrai keistokas, džiaugiuosi, kad vis rečiau susitinkam...

oi prisijuokiau...ir balsu, ir iki ašarų..net draugui skambinau papasakot kokių linksmų vyrukų būna...

aš tai tokių pradinių klasių gerbėjų turiu, kurie iš mokyklos namo parlydėdavo, ar kokį šokoladą atnešdavo arba popierėlių nuo užsienietiškų saldumynų(tada deficitas tokie dalykai būdavo)

o vienas iš juokingiausių gerbėjų buvo kai man kokie 16 metų buvo...nu nepamenu kaip susipažinom...turbūt kažkur internete...nu ir žodžiu jis buvo ne iš mano miesto, bet jo tėtis darbo reikalais čia važiuodavo,tai prisiderino ir jis kartu atvažiavo....aš jau tokia rimta pana buvau-ir pasipuošiau, ir neblogai pasikvepinau,o jis toks truputėlį lepšis....nebuvau super drąsuolė, bet jo išvis beveik prakalbint nėjo..nu pasimatymas buvo toks nelabai koks....aišku tada tai galvoju 'ot draugėm pasigirsiu, kad kadrą turiu' tai dar po kokių pusės metų vėl susitikom....tipo draugavom visą tą laiką...nu bet ne esmė...po to jau aš visko pribūriau ir kaip ir išsiskyrėm...po kokių dviejų metų nuo to laiko sėdžiu su draugėm namuose, paskambina jis į duris...staigmena nu aš sakau užeik...atėjo, atsisėdo ant žemės(visas minkštas dalis sėdimas su draugėm mes okupavę) ir tyli...o aš toliau su draugėm plepu...jis tik tuščia vieta...bet kai atsistojo eit-visa striukės nugara visokių spalvų primarginta(atsirėmęs į guašu apipieštą spintą buvo)...bet nu nieko nesakėm, nes norėjosi kuo greičiau juo atsikratyt....dar po kokių metų vėl nepranešęs apsilanko..su kažkokia pažįstama-išeinu pasivaikščiot iš mandagumo, o jie savo plepa,tai aš sakau pas draugę einu..po to jis man parašo, kad 'va matai, aš padariau kaip ir tu man' nu kad buvo toks išsityčiojimo vertas, tai su drauge vis kokiam chat'e jį paterorizuodavom....jis vis prašydavo dar pabandyt,dar šansą jam duot...kažkada taip truputį negražiai mūsų internetinį pokalbį į internetą įkėliau ir jam nuorodą daviau....ir ką? po kiek laiko telefonu pradėjo skambinėt..tipo dar pabandom ir pan... o galvojau atmušiau savo elgesiu... tikiuosiu greitu metu apie jį neišgirsiu....

o jei kam įdomu, tai čia tas mūsų pokalbis

Na ir aš savo gerbėjų patirtim pasidalinsiu;)
Buvom su drauge tik grįžusios iš anglijos...Drąsos sočiai,kaip ir pasitikėjimo savim;)na ir staigiai prisireikė su kažkuo susipažint tada man visiškai nebandytu būdu-internetu. sulaukiau nemažo skaičiaus laiškučių, bet vienas ypač mane žavėjo. Ir 2 aukštieji, ir darbas, ir šiaip labai jau gražiai rašė, mintis teisingai dėliojo. Na ir sutarėm susitikt. Draugė palydėjo...O kai pamačiau tą su 2 aukštaisiais tai telefone tik nusistačiau, kad žadintuvas pradėtų skambėt, tipo mama skambina...o jis taip išdidžiai su manim eina, pasakoja, o aš tik galvoju vaje vaje... daugiau tikrai taip nedarysiu... na tada mane tas netikras skambutis išgelbėjo, atsifutbolinau nuo bernioko. Paskui jis man dar siuntė savo CV, nuotraukų kaip kaime kibirus nešioja ir šiaip. Žadėjo pakeist išvaizdą ir viską, dėl manęs. O man to tikrai nereikėjo. Ypač kai 2 aukštieji reiškė bakalaurą ir dar papildomą kvalifikacinį laipsnį...o su kiek merginų prieš mane jis buvo susitikęs, tai bijau ir pagalvot...
Taip kad tokia pamokanti istorija

o tai kas jam ne taip buvo? Kreivas, šleivas ar šiaip ne koks?

oi ir as turejau toki juokinga gerbeja zodziu,pradesiu is pradziu...susipazinom internete,tuo metu dar mikinaus mokykloj,o jis studijavo vilniuj magistratura...baigiau mokykla istojau i klaipedos univarsiteta..ir viena diena jis man paskambino ir pasake ,kad del manes mete magistratura ir vaziuoja gyvent i klaipeda,kad butu arciau manes,as jam pasakiau,kad tikrai to nedsarytu nes jis ne mano skonio,kad neikad negalesim but kartu ir panasiai...bet jis vistiek padare savo..atvaziavo gyvent i klaipeda,isidarbino i kazino,o as su juo sugebejau susitikt tik po puses metu bet ji ispejus buvau..buvo visko man su juo,kartasi mieste ji pamatau ir taip juokas paima viska prisiminus...sako negalima juoktis is kitu,bet ar protingas toks vaikinas kuris viska meta del merginos?mano manymu ne...tuo labiau kai zinai,kad nieko is to nebus...

Aš turėjau (dar ir turiu ) gerbėją, tik kad iš juoko į persekiojimą patapo susipažinom per bendrus pažįstamus. Niekada jam nieko nežadėjau, draugiškai pašnekėdavom, bet jam susišvietė, kad manęs visą gyvenimą ieškojo, čia likimas ir pan. Aš tada buvau antram kurse, o jis-vyresnis, Rusijoje baigęs aukštąją. buvo sugalvojęs dar Lt universitetą baigti, tipo jis nekaip jaučiasi šalia manęs tai dar nieko. bet pašto dėžutėje ko tik nerasdavau- nuotraukų, piešinių, kompaktų, knygų, būsimo buto ir baldų brėžinių, o kai sužinojo apie mano pomėgį rankdarbiams- galybes žurnalų. (Viskas rūsyje dėžėje, vis noriu, kad jo draugai jam perduotų- visgi nuotraukų atidavęs, gal pats neturi kopijų, brėžiniai profesionalūs). Žinutėse sms cituodavo knygas (kažkokius rusiškus meilės traktatus filosofinius), sentencijas,- dešimtimis siųsdavo su tęsiniais; labas rytas- jau šeštą siųsdavo dar horoskopais domėjosi ir pagal jo teorijas tobula pora buvom. Vakarais slankiodavo aplink mano namus- paskambina, maždaug,- dabar šviesą užgesinai, dabar tv žiūri ir pan. Viską vainikavo, kai univere nusirašė paskaitų laiką (paskutiniais metais jų būdavo mažiau, o aš visada atsisakymą susitikt pagrįsdavau laiko trūkumu) ir laukdavo. Dabar gyvena Londone kelinti metai, teberašo sms ( šiandien darėm tą ir tą, oras toks ir toks, nors atsakymo nesu nė karto parašiusi), majakina, o grįžęs skambina vis iš skirtingų nr.

Nu nei kreivas, nei šleivas... stambokas, gan išvaizdus būtų, jei pakeist visiškai savo stilių...ir toks matosi kompleksas jam, kai iš visos krūvos pasimatymų, jam nieko nepavyksta išpešt...jei taip galima pasakyti. nu žodžiu...

Gerbėjų buvo, bet va vienas labai jau įstrigo. Gyveno tame pačiame mieste, netoli. Matydavau jį vaikystėje, bet kadangi 9 metais vyresnis, tai nekreipdavau į tokius dėmesio. Taip jau atsitiko, kad jis įstojo (neakivaizdžiai) į tą patį universitetą, kur aš jau baiginėjau studijas. Pradėjo užeidinėt į kambarį tai kokių nors užrašų, tai dar ko nors. Tada manaiu, kad tik draugiškai... Po poros metų pakvietė mane susitikt ir pakalbėt apie studijas bei šį tą. Nieko blogo neįtardama, sutikau. Nusivežė į kavinę, paplepėjom. Dar kartą nuvežė mane pas draugus. Ir viskas. Tik supratau, kad žinutės jo kažkokios per dažnos ir jau visai ne tik draugiškos. Pradėjau kiek įmanydama išsisukinėt nuo susitikimų, vis užsiėmus. Ir vieną vakarą gavau prisipažinimą meilėje. Šiurpas perėjo. Jis toks senbernis, už mane visu sprindžiu mažesnis, merginos gyvenime neturėjęs... Lyg ir draugas buvo, o čia tokias nesąmones šneka Atsakiau, kad aš jo nemyliu ir niekada nemylėsiu. Tada pasipylė šimtai sms'ų per dienas su visokiais priekaištais, kad kokia aš ožka pasikėlus, kodėl jis man per prastas ir t.t. ir pan. Netgi pradėjo mano draugę į pasimatymus kviest. O susitikęs su ja tik apie mane klausinėdavo. Prašė jos jam kokią draugę surast, ta netgi surado. Bet nieko jiems neišėjo, nes iš manęs pavydo nesulaukė. O čia draugė kaip tikra draugė pasitarnavo: pripasakojo, kad aš turiu vaikiną ir labai jį myliu. Lyg ir atstojo. Nors visa ši istorija truko 1,5 metų. Gal ir gaila žmogaus būtų, bet jis apie viską visiems kaimynams išpasakodavo, tai jaučiausi terorizuojama kiemo senučiukių, kai jos: "Tai jau tau mūsų Martynukas per prastas..."

Oi, as tai prisiminiau toki vaikina is Anglijos (net neprisimenu is kokios jis salies tiksliai buvo). Zodziu, kazkiek bendravom as ir mano tik draugas su juo, bet jis buvo labai mandagus, paslaugus mano atzvilgiu, parveze namo ir pan. Po to jie kalbejosi su tuo mano draugu, mazdaug klausinejo apie mane ir isiaiskino, kad mes su tik draugu nedraugaujam. Zodziu, sugalvojo tada tas pazistamas mane kabint, eme mano draugo klausinet, kur gyvenu, norejo atcaziuot i svecius ir pan. Aciu Dievui, kad mano draugas zinojo, kad tas pazistamas man nelabai prie sirdies ir jam primelavo, kad as turiu kita drauga. O tai buvo juoko
Dar buvo, kai ejom mes su tuo draugu gatvej ir ziede masina sustojo ir toks vaikinas paklause : "Lady, is that boy your boyfriend?". As nieko nesakiau, apsimeciau, kad negirdziu, tiesiog nelabai priimtini tokie kabinimo budai (nors gal vaikinas ir nieko buvo, neprisimenu...), tai jis dar karta klause, bet atsakymo taip ir nesulauke... Po to dar ta pacia diena sugebejom parduotuvej susimatyt, jo draugai rodo i mane ir sako, kad cia ta pati pana, kuria gatvej kabino... Dingau as is tos parduotuves.

as turejau 3 labai juokings gerbejus. na wiena dar tebeturiu
1. jis pergyweno keleta mano waikinu..na budawo objektas kuriam issipasakodawau karts nuo karto, beweik iki smulkmenu. weliau ji su sawo drauge suspazindinau. man kalbedawo, kokia ta mano drauge jam grazi, kaip jam patinka, o mano draugei, kaip mane reiktu nuwiliot nuo ano ar kito waikino
2.jo deka susipazinau su sawo busimuoju. jis turejo prawarde "SUO". na as ji taip negraziai wadindawau..bet buwo to wertas, nes man pirsteliu mostelejus, net trecia nakties puldawo guosti. wiena wakara skendejau ziaurioj depresijoj, tai nusprende jis ir mano drauge,kad pasilinksmint reikia. padarem piknika ant mano kambario grindu su tekila, po to siaip netaip ikalbino kad i kluba waziuociau. apsimowiau sawo raudonus aukstakulnius, balta trumpute suknele....nuwaziawom i kluba, drauge dingo...o as su juo prie staliuko kankinuos. atsistojau ir nukreiwawau iki pirmo artimiausio wyro. sakau pasokt su tawim noriu. nu tai wa...ir soksim jau kartu westuwini walsa uz 2 sawaiciu o tas "SUNIUKAS" supykes isejo is klubo, sedo i masina ir mentai pagawo ji girta uz wairo-1000lt baudos gawo tiesa, su manim ilgai nebetwere...iswaziawo i uzsieni po kokio menesio, nes sake, kad manes daugiau nebegali matyt, bet neiskente ir pasweikino kazkuria proga..per kaledas berods
3. pasibuciawom pries kokius 3 metus, o dar ir dbr teket siulo. wa wisai neseniai sms parase "gal grisi pas mane dar". o mes ne artu nebuwom niekad
Papildyta:
ai tiesa, tas pirmas waikinas, kai mano drauge jam pasake, jog as isteku, pasake, kad jog man tada niekada nebeskambins. o is mano puses buwom tik paprasciausi draugai.
maniskis sako, kad wisiem wyram dzin, kai pana tik siaip turi bachura. o jei istekejus, tai jau bergzdzias reikalas. niekam nebeidomu