oi mergaites, prisiblioviau prisiskaicius.
ko as tikiu, o ko ne? nezinau....zinau tik viena, kaip ajuka rase kad gyvibe nesikartoja, zmogus mire ir jo nebera jo grizimas?.... nezinau, neimanomas, nes zmogus tai ne tik siela bet ir kunas, nezinau kaip ten ta siela gal ir gali grist bet kuna jau tikrai neprikelsi, o jis buvo individualus is musu llasteliu sukurtas, musu dalele kurios jau nebera ir daugiau nebus.... as tikios suprantamai parasiau....
nekada nebus man aiskus ir suprantomas posakys kad vaikui geriau myrt, nes mirtys tai isganimas nuo gyvenimo kanciu ar dar kaskas.... nes as skaitau kad vaikui geriausia su milincia mama, teciu ir sesute ar broliuku.... but su tais kurie rupintusi ir mylietu, kurie globotu ir dziauktusi ir liudetu kartu.... nera nekur geriau mazam leliukui kaip su mamyte, kuri susildys ir pamaityns, pabucios ir apkabins, kartu sipsosys ir verks... kur gali but geriau??? mano manimui nekur.
sutinku kad mirtys gali but isganimas kai kuriem zmonem, kurie kencia skausma beprotyska ir nebera vilties kad kitaip bus, gali but myrtis isganimu tam kuriam gyvenimas jau nugyventas ir kurys jau nori amzyno poilsio, bet tikrai nemazam vaikiukui kuris tik uzgyme....
Mus likimas kartais drasko, kankina ir sudaužo į šipulius
Tam kad po to surinkt, suklijuot ir pakelt iki žvaigždžių...