QUOTE(Marijai @ 2008 09 25, 20:43)
Mano santykiai su anyta buvo idealūs nemažai metų. Aš taip džiaugiausi, gyriausi visiems, kad tokią gerą anytą turiu. Vyras lėkdavo pas ją, niekada neprieštaravau. Ir pati važiuodavau, pietus vakarienę kartu gamindavom. Idealu. Bet pasaka kažkada baigiasi. Baigėsi ir man. Sužinojau, kad esu svetima, skolinga už anūko priežiūrą ir t.t. O atrodo mylėjau kaip mamą, bet ji visą laiką veidmainiavo. Po to buvo tik menkutis pretekstas, kad nutrauktų santykius ne tik su manim, bet ir su savo sūnum, anūkais. Pretekstas - praduotuvėje jos nepamatėm. Nepatikėjo, kad tikrai galėjom nepastebėti. Vat kaip būna. Neįtikinau, kad tikrai nemačiau. O supyko už tai ant amžių amžinųjų, taip, kad nebereikia nei anūkų, vieno iš jų net nemačiusi dar. Atsiprašinėjau, kalbėjau, kaip siena ji man. Ledinė. Gaila, tokie gražūs santykiai buvo, bet pasirodo tik man taip atrodė, ji visą laiką manęs nepriėmė, aš jai per prasta.
isdidi anyta.





