Anyta

#109
QUOTE(Marijai @ 2008 09 24, 22:02)
Juk nuo pat gimimo turi suprasti, kad vaikas nėra tavo nuosavybė, jis tarsi strėlė, o tu - lankas, paleidęs jį į gyvenimą.

VA čia tai šventa tiesa. taip pat keip nėra nuosavybė vyrai ar žmonos, lygiai taip pat ir vaikai. Vaikui gyvybę duoda mama, o visa kita yra likimo, dievo ar kaip bepavadinsi skirtas kelias. Mirs vaikas taip pat ne pagal mūsų pageidavimą. Tai gal leiskim , mamos, savo vaikams gyventi savo gyvenimus? Mūsų pareiga tik juos tam tinkamai parengti. Ir nieko daugiau.
Atsakyti
#110
QUOTE(Silvute @ 2008 09 25, 13:19)
o tai kaip vyras elgiasi su savo vaikais pasimato tik tada, kai vaikai atsiranda.

Pasakai -atrodo supranta - bet ziurek praeina kazkiek laiko ir vel tas pats.


Tiek, kiek tai susiję su anytom, galima numatyti. Jei vyras vos pašauktas lekia pas tėvus, įvairiais gyvenimo klausimais klauso tėvų nuomonės ar bijo jai prieštarauti, naivu tikėtis, kad visa tai "išgaruos" vos vaikui gimus.

Matot, man rodos visa mūsų diskusija kyla dėl skirtingo tų pačių veiksmų vertinimo. Manęs neerzina tai, kad seneliai neranda laiko anūką aplankyti, nors prieš tai skundėsi, kad per mažai matosi, manęs neerzina tai, kad pamiršta su gimtadieniu pasveikinti nors žodžiu, manęs neerzina pamokymai, paaiškinimai, manęs neerzina tai, kad mano vyras kas vakarą skype'u bendrauja su savo mama ir dar daug daug čia paminėtų dalykų. Aš neteikiu jiems nei reikšmės, nei prasmės. aš priimu tai kaip natūralią gyvenimo dalį, kaip žmonių ypatumus, charakterio savybes. Manęs tai nežeidžia ir tiek. Žodį neerzina čia galima pakeisti bet kuriuo kitu smile.gif
Atsakyti
#111
QUOTE(Silvute @ 2008 09 25, 09:01)

Yra grupe zmoniu, kurie mano, kad jie viska, zino viska, moka, viska sugeba, kad kiti tiesiog neisgyventu be ju patarimu.
Teise dalinti patarimus reikia uzsitarnauti ( kalbu apie asmeninius zmoniu santykius).

o is kur istraukiai, kad yra skeryciojamasi ir draskomos akys?  As dazniausiai jeigu zmogaus elgesys man yra nepriimtinas apriboju savo bendravima su juo iki reikalingo minimumo. Kito zmogaus elgesio as pakeisti negaliu, bet apribojusi su juo bendravima as galiu jo man nepriimtinus dalykus sumazinti arba is viso eliminuoti is savo gyvenimo.

Jūs žiūrite tik iš savo varpinės. Pabandykite pažvelgti į save anytos akimis: turėtų padėti, jei čia rašydama ieškot patarimų dėl negerų santykių su anyta. santykių analizė pradedant nuo savęs daro stebuklus, patikėkit.
QUOTE(Silvute @ 2008 09 25, 09:01)
Ir nieko neverciu su manimi bendrauti. Jeigu zmogui yra nemalonus mano budo bruozai, bendravimo stilius, ar kazkokie iprociai, nu tai ir yra - jeigu tai yra man svarbus zmogus, as tuos iprocius bandysiu kazkiek koreguoti, bet kitu atveju tai as niekam i bendravima per prievarta nesisiulau.

Atsisakyti bendravimo su marčia ar žentu yra beveik neįmanoma, nes tai daugeliu atvejų, reikštų ir atsisakyti bendravimo su savo vaiku.

QUOTE(Silvute @ 2008 09 25, 09:01)
o kas ta vyro isaugino ir isauklejo - sventa dvasia?

Nejaugi nesat dėkinga anytai už vyrą? Ar ir vyru skundžiatės? Apie auklėjimą reikėtų kalbėti itin atsargiai, nes pati turite vaikų ir jau niekaip negalite žinoti, kaip jums pavyks su tuo auklėjimu. Apsukus vaizdą kita puse, galite pamatyti ir save anytos vaidmenyje. Jei sūnaus neturite - uošvės. Esu beveik tikra, kad idealia jums būti niekaip nepavyks, nes nežinote, kaip santykius įsivaizduos jūsų vaiko antroji pusė.

Atsakyti
#112
QUOTE(Paragintoji @ 2008 09 25, 14:35)
Apie auklėjimą reikėtų kalbėti itin atsargiai, nes pati turite vaikų ir jau niekaip negalite žinoti, kaip jums pavyks su tuo auklėjimu. Apsukus vaizdą kita puse, galite pamatyti ir save anytos vaidmenyje. Jei sūnaus neturite - uošvės. Esu beveik tikra, kad idealia jums būti niekaip nepavyks, nes nežinote, kaip santykius įsivaizduos jūsų vaiko antroji pusė.


Pilnai sutinku drinks_cheers.gif
Mano anyta visai nesikiša į mūsų gyvenimą,bet turbūt vien dėl to,kad tiesiog mato,viskas pas mus gerai mirksiukas.gif Bet jeigu matytų,kad ne viskas gerai,jeigu vyras jai pasiguotų,tai tada žinoma,kad pradėtų reikštis,bet ne dėl to,kad norėtų marčią sumenkint,bet dėl to,kad santykius pataisyt norėtų padėt blink.gif Ir aš taip daryčiau anyta būdama mirksiukas.gif
Atsakyti
#113
na pas mus anyta kaip tik dazniau mato musu vaika ,nei dukros, bet tos meiles tikrai nera vaikui nei perpus. Dukros vaikas angelas, o musu tai niekas.Nors gyvenam tam apciam name niekada pati neateis pas vaika, nors ir nemacius kartais buna savaite. jei neidomu doh.gif Bet va nesuprantu kaip ji nepajegia myleti savo tikro anuko, kaip tuo tarpu mano mama sugeba myleti marcios vaikus is pirmos santuokos taip kaip dukru vaikus g.gif Tai kaip manot ar beda ne anytoj?ne paciam zmoguj schmoll.gif gal ji taip elgiasi del to kad jos vaiku ir anyta nemylejo? g.gif
Atsakyti
#114
QUOTE(Hmmm... @ 2008 09 25, 08:23)
1. Žinot... visų pirma tai turėtų suprasti vyras. O ne anyta. Ne joje čia esmė.

Tai tiesa. Kai vyras paklusta motinos isakymams, anyta dziaugiasi, jos virsus. Vat kai nepaklusta, marti siokia ir anokia. O marciai belieka tik klausytis visokiu kalbu. doh.gif
Atsakyti
#115
QUOTE(laureta @ 2008 09 25, 15:45)
Tai tiesa. Kai vyras paklusta motinos isakymams, anyta dziaugiasi, jos virsus. Vat kai nepaklusta, marti siokia ir anokia. O marciai belieka tik klausytis visokiu kalbu. doh.gif


Taip,tikra tiesa drinks_cheers.gif Bet jeigu žmona ir vyras sutaria,tai vyras tikrai sugeba savo motinai išaiškint,kad dabar jis pirmiausiai tarsis su savo žmona,vaikais ir motinos žodis čia gali būti tik patariamasis,bet neįsakomasis schmoll.gif Mes kai apsiženijom,aš su vyru taip ir sutariau,ir jisai nuvažiavęs motinai pasakė,kad jeigu jai kas nors nepatiks,tai ji turi pasakyti pirmiausiai jam,o ne man ir ne prie stalo,kada sėdi visa šeima arba dar geriau-ir kiti giminaičiai doh.gif Kol kas tokios tvarkos jinai dar laikosi cool.gif
Atsakyti
#116
QUOTE(namiseda @ 2008 09 25, 16:22)
Taip,tikra tiesa drinks_cheers.gif Bet jeigu žmona ir vyras sutaria,tai vyras tikrai sugeba savo motinai išaiškint,kad dabar jis pirmiausiai tarsis su savo žmona,vaikais ir motinos žodis čia gali būti tik patariamasis,bet neįsakomasis schmoll.gif Mes kai apsiženijom,aš su vyru taip ir sutariau,ir jisai nuvažiavęs motinai pasakė,kad jeigu jai kas nors nepatiks,tai ji turi pasakyti pirmiausiai jam,o ne man ir ne prie stalo,kada sėdi visa šeima arba dar geriau-ir kiti giminaičiai doh.gif Kol kas tokios tvarkos jinai dar laikosi cool.gif

gerai, kad suprato ir susiprato, na ne visi tokie protingi.
Atsakyti
#117
QUOTE(namiseda @ 2008 09 25, 15:41)
Bet jeigu matytų,kad ne viskas gerai,jeigu vyras jai pasiguotų,tai tada žinoma,kad pradėtų reikštis,bet ne dėl to,kad norėtų marčią sumenkint,bet dėl to,kad santykius pataisyt norėtų padėt blink.gif Ir aš taip daryčiau anyta būdama mirksiukas.gif

ir jūs esate tikra, kad tie santykiai po anytos įsikišimo pagerėtų? nebejuokinkite. Geri anytos ir marčios santykiai yra daugiau išimtis.
Atsakyti
#118
QUOTE(sare @ 2008 09 25, 18:07)
ir jūs esate tikra, kad tie santykiai po anytos įsikišimo pagerėtų? nebejuokinkite. Geri anytos ir marčios santykiai yra daugiau išimtis.

anytos isikisimu santykiai pageretu? mergaites, taip negali but. Netikiu schmoll.gif
Atsakyti
#119
QUOTE(Hmmm... @ 2008 09 25, 08:23)
1. Žinot... visų pirma tai turėtų suprasti vyras. O ne anyta. Ne joje čia esmė.

2. O mano tėtis paklausė - a tai kodėl dabar? kam čia taip anksti vaikais apsikraut? Reikėjo pirma tą, tą ir aną padaryti. Aš tai Jūsų vietoj būčiau...  biggrin.gif Nu ir? Čia gal įsižeist turėjau? unsure.gif Mano vyras gal turėjo nepatenkintas būt? g.gif Nusijuokiau ir tiek. Pasakiau, kad kai pats planuosi, galėsi geriau apskaičiuot viską biggrin.gif


1. Ane? O tai kas vyrą auklėjo? Kas kišasi į jo gyvenimą? Jei tik jis pasiduoda nenormaliam motinos spaudimui, kenčia jo šeima.
2. Na tai gražiai tas tavo tėtis tavęs paklausė. O ne priekaištavo, ir stengėsi apjuodinti laukimo džiaugsmą, kalbėti įvairius dalykus - pavyzdžiui, ar tu įsitikinęs, kad vaikas tavo? ir t.t.
Papildyta:
QUOTE(sare @ 2008 09 25, 13:41)
VA čia tai šventa tiesa. taip pat keip nėra nuosavybė vyrai ar žmonos, lygiai taip pat ir vaikai. Vaikui gyvybę duoda mama, o visa kita yra likimo, dievo ar kaip bepavadinsi skirtas kelias. Mirs vaikas taip pat ne pagal mūsų pageidavimą. Tai gal leiskim , mamos, savo vaikams gyventi savo gyvenimus? Mūsų pareiga tik juos tam tinkamai parengti. Ir nieko daugiau.

drinks_cheers.gif drinks_cheers.gif
Papildyta:
QUOTE(rasiux @ 2008 09 25, 15:44)
na pas mus anyta kaip tik dazniau mato musu vaika ,nei dukros, bet tos meiles tikrai nera vaikui nei perpus. Dukros vaikas angelas, o musu tai niekas.Nors gyvenam tam apciam name niekada pati neateis pas vaika, nors ir nemacius kartais buna savaite. jei neidomu doh.gif Bet va nesuprantu kaip ji nepajegia myleti savo tikro anuko, kaip tuo tarpu mano mama sugeba myleti marcios vaikus is pirmos santuokos taip kaip dukru vaikus g.gif Tai kaip manot ar beda ne anytoj?ne paciam zmoguj schmoll.gif gal ji taip elgiasi del to kad jos vaiku ir anyta nemylejo? g.gif

Tai nors retkarčiais aplanko. Mano anyta dar anūkės nemačiusi. Ir jai neįdomu. Ir su savo sūnum, mano vyru nebendrauja. Taip pat neįdomu. Nesuprantu, kas ji per žmogus? Nelinkėčiau niekam to, ką išgyvenu aš, mano vyras ir vaikai.
Papildyta:
QUOTE(sare @ 2008 09 25, 18:07)
ir jūs esate tikra, kad tie santykiai po anytos įsikišimo pagerėtų? nebejuokinkite. Geri anytos ir marčios santykiai yra daugiau išimtis.

Mano santykiai su anyta buvo idealūs nemažai metų. Aš taip džiaugiausi, gyriausi visiems, kad tokią gerą anytą turiu. Vyras lėkdavo pas ją, niekada neprieštaravau. Ir pati važiuodavau, pietus vakarienę kartu gamindavom. Idealu. Bet pasaka kažkada baigiasi. Baigėsi ir man. Sužinojau, kad esu svetima, skolinga už anūko priežiūrą ir t.t. O atrodo mylėjau kaip mamą, bet ji visą laiką veidmainiavo. Po to buvo tik menkutis pretekstas, kad nutrauktų santykius ne tik su manim, bet ir su savo sūnum, anūkais. Pretekstas - praduotuvėje jos nepamatėm. Nepatikėjo, kad tikrai galėjom nepastebėti. Vat kaip būna. Neįtikinau, kad tikrai nemačiau. O supyko už tai ant amžių amžinųjų, taip, kad nebereikia nei anūkų, vieno iš jų net nemačiusi dar. Atsiprašinėjau, kalbėjau, kaip siena ji man. Ledinė. Gaila, tokie gražūs santykiai buvo, bet pasirodo tik man taip atrodė, ji visą laiką manęs nepriėmė, aš jai per prasta.
Atsakyti
#120
QUOTE(Marijai @ 2008 09 25, 20:43)


Mano santykiai su anyta buvo idealūs nemažai metų. Aš taip džiaugiausi, gyriausi visiems, kad tokią gerą anytą turiu. Vyras lėkdavo pas ją, niekada neprieštaravau. Ir pati važiuodavau, pietus vakarienę kartu gamindavom. Idealu. Bet pasaka kažkada baigiasi. Baigėsi ir man. Sužinojau, kad esu svetima, skolinga už anūko priežiūrą ir t.t. O atrodo mylėjau kaip mamą, bet ji visą laiką veidmainiavo. Po to buvo tik menkutis pretekstas, kad nutrauktų santykius ne tik su manim, bet ir su savo sūnum, anūkais. Pretekstas - praduotuvėje jos nepamatėm. Nepatikėjo, kad tikrai galėjom nepastebėti. Vat kaip būna. Neįtikinau, kad tikrai nemačiau. O supyko už tai ant amžių amžinųjų, taip, kad nebereikia nei anūkų, vieno iš jų net nemačiusi dar. Atsiprašinėjau, kalbėjau, kaip siena ji man. Ledinė. Gaila, tokie gražūs santykiai buvo, bet pasirodo tik man taip atrodė, ji visą laiką manęs nepriėmė, aš jai per prasta.

Gaila,kad taip išėjo,atrodo kokia smulkmena,nepastebėjo,o elgiasi taip lyg nužudėt kažką.O ji nepagalvoja apie savo senatvę,kai susirgs marti vėl bus gera g.gif
Atsakyti