Ar kada nors vyras yra mušęs?

Jeigu rimto konflikto metu vyras mane bandytų stumtelėti, negaliu garantuoti, kad jis neatsigultų

Iš tikrųjų labai sunku tokią situaciją vertinti. Man taip nebuvo, kad vyras pakeltų ranką, bet niekada nesakyk niekada, nors dabar ir atrodo, kad tai neįmanoma.
Būčiau linkusi galvoti, kad Tavo vyras į Tavo pastūmimą sureagavo refleksiškai, o ar anksčiau yra Tave pakratęs, stūmęs smarkiai, ar apskritai yra linkęs į agresiją?
Papildyta:
Blogiausiai, kad vyras neatsiprašo, tuomet verčia galvoti, kad jaučiasi nekaltas, o jeigu taip yra, tuomet gali tikėtis ir vėl smurto. Jeigu žmogus tiesiog nesusivaldė (nors man tai ir nepateisinama) ir neketina to kartoti, tai, manau, atsiprašytų, bandytų pasiaiškinti. O gal jis labai uždaro būdo ir tiesiog pats bijo apie tai kalbėti? Gal net labai išgyvena?

Nesu nuo savo vyro gavusi nei per veida ar kita kuno dali,bet per viena kivirci jis mane pastume ir zinokite pas mane atsigavo kazkoks zveris as jam tada taip trinktelejau kad net pati issigandau,kad as taip galejau,,,
Tad jis dabar puikiai suvokia kad jei man duos gaus atgal,tikrai gaus atgal......

Nuo saviškio nesu gavusi ir manau, kad jam pačiam nuo to tik geriau... na bet niekada negali žinoti kaip būtų, jeigu būtų...
Prisiminiau vieną tikrą istoriją: pora pakonfliktuodavo, vyras žmoną ir pavaikydavo, ir su taburete virš galvos pamojuodavo... Vienas konfliktas vyko lauke ir moteriškei po ranka pakiuvo kibiras su pelenais iš pečiaus... beje žiemos metas, o mūsų žiemos žinot- tai palyja, tai pašala... kibiriukas nemenkai svėrė... Tai moteriškė tuo kibiru ir mostelėjo gyvenimo draugui per nugarą... Stuburas, per stebuklą, liko sveikas, o vyriškiui patapo aišku, kas kanopas reikia arčiau savęs laikyti...

Atsakymas-ne, nėra mušęs, tad dėl mušimo ir atleidimo nereikėjo . Nepateisinu jokių muštynių šeimoje , jei norisi išsikrauti, galima tam reikalui pasirinkti kitą būdą-treniruotes pvz. boksas - vyrui, karate - moteriai -tada ir atsimuši kiek norisi ir šeimoje bus ramu

Nepateisinu jo niekaip.

pabandytu, gerkle perkasciau.

Ateityje patarciau i santykius ziureti taip, kad butu tik naudos tau. Nes (tikiuosi to nebus) jei pakele ranka viena kart, pasikartos ir antra ir trecia ir t.t. Pati ta patyriau, gavau i nosi uz tai, kad nedaviau namie padeto vermuto butelio, beje tuo metu ant lovos maitinau 2 savaiciu dukra. Nesitaikyk su tuo, jei gyvenimas vis dar vercia but kartu, ziurek i viska savanaudiskai vaiko ir savo atzvilgiu. Gal per grubiai rasau, bet tiesiog sava nuoskauda liejasi is sirdies. Kai uzaugs vaikiukas, leisk i darza, eik dirbt ir jei matysi, kad rankos kelimas kartojasi, spjauk i viska, neatsigrezk atgal. Bet, zinoma, tikiuosi, kad is jo puses tai buvo pirmas ir paskutinis kartas.

Manau kad cia turetu atsakyti tik tos moterys kurios taip pat buvo papuolusios i tokia situacija,nes tos kur dar nepatyre to, kategoriskai pasako kad neatleistu, deja susidure elgtusi visai kitaip (dauguma), as ir atrodo neatleisciau, o kas ten zino kaip istikro butu, juk visko nenubrauksi lengva ranka, o viltis dazniausiai klaidina ir apsunkina tesinga apsisprendima. Mano viena pazistama pries susipazistant su busimuoju vyru, itikinejo kad jos vyras tikrai nevartos jokio alkoholio, bus geras tevas ir t.t., zodziu sutiko ji savo gyvenimo drauga, o tas pasirode kaip tycia pabaliavot megejas, na ji pasitesiino tuo kad nu ir kas kad isgeria uztai geras zmogus daug uzdirba, po vestuviu pradejo nebetaip daug uzdirbti, tada pasiteisino tuo kad nu ir kas, svarbu manes nemusa, yra ir blogesniu vyru, nu zodziu dabar jau jis ja musa, bet kadangi nutruko musu bendravimas, tai net nebezinau kiek dar zemai buvo nuleista kartele, taip kad gyvenime niekada neskyk niekada ir kiekviena moteris elgiasi skirtingai atsizveldama i situacijos rimtuma, pasekmes, issanalizavus savo jausmus...

Gal ir taip, bet ne vien apie tai kalbam, atleis ar ne, tai dar nereiškia, kad negyvens su juo, bet nuoskauda manau dėl to bus, o kad gali gyventi kartu ne vienerius metus, o tik kažkada visiškai kitokį žmogų pamatyti, daug kas įtakoja tą pasikeitimą ar tiesiog prasiveržimą tų bruožų apie kuriuos ir nežinojai, manau pas visus čia taip.

Nu jo, panasiai ir pradejau elgtis- nera nuotaikos valgyti gaminti-negaminu, sugalvojau vaziuoti kur nors-vaziuoju, nesvarbu nori jis to ar ne, sugalvojau lankyti kursus-bando atkalbineti.Tikjis nezino, kad jau seniai sprendimas priimtas, ka jis besakytu... Ir taip daugelyje situaciju

mane siandien muse ... praejo 3 menesiai po vestuviu, galvoje didelis guzas - trenke i vonios veidrodi, tas suduzo, po to smauge, pabegau, nutrenke ant lovos, dauze su pagalvem, po ranka pasitaikiusiom, buvo girtas. Nuo pat santykiu pradzios (tuoj trys metai bus) girtas budavo agresyvus, yra pastumes ne karta, pagriebes stipriai ir pan. Agresija atsiranda tik kai girtas, ir kai as neva jam nenusileidziu, kazka nurodineju atseit (susivaidena jam), nors daugybe kartu esam dviese tusinesi, gere alkoholi ir kol viskas nuostabu, tol okei. bet jei tik menkiausias gincas.... Neesam nei asociali seima, nei ka.
Siaip gyvenime nuostabus vyras, geles dovanoja, plepam istisai telefonu (kai abu bunam darbe) apie savo jausmus vienas kitam, laisvalaiki leidziam tiesiog nuostabiai, mylim vienas kita, kalbames apie ateiti, planuojam vaikus. Ir ta jo agresija i kokius 4 menesius karta pasireiskia... siandien del visisko sudo susigincijom, o viskas isaugo i nerealu konflikta. Esam abu degtukai. Pirma karta gyvenime pasipriesinau jam, visada anksciau pagalvodavau, jei tuos agresyvius pykcius atsakysiu ne nuraminimu, nugesinimu, bet tuo paciu. Voziau jam per veida, pasakiau, kad negrasintu... o tada ir prasidejo. Galvojau, kad jei butu salia peilis, griebtu ji ir perreztu mane be gailescio... Lyg ne jis butu ta momenta, lyg visai kitas zmogus, kurio nepazistu...

Nezinau, ka daryt, kaip toliau gyvent... Esam ne karta kalbejesi apie jo agresija ir alkoholi. Jis suvokia kaip mane iskaudino, bet kita karta vel i zveri virsta, lyg prie manes kitas zmogus stovetu... Jis pats yra pripazines, kad saves negali valdyt, kad nepazista saves ta momenta... Ar mums eit pas psichologa, ar viska imti ir baigti? Neisivaizduoju... As iki dabar nesuvokiu, kaip toks viduje jautrus, supratingas, mylintis, linksmas, malonus, mandagus, mielas, meilus, rupestingas (nemoku apsakyt kiek stipriai), visokiu kitokiu geru savybiu milijona turintis vyras, su kuriuo siaip jau jausciausi nerealiai laiminga, gali pavirsti momentais i kita zmogus, i kazkoki zveri... Nesivaizduoju...