As irgi sakydavau, kad su smurtautoju negyvensiu.
Gyvenau... Tiesa-neilgai...
Zinojau apie smurta nuo A iki Z, bet vistiek gyvenau. Viltis...
Tiesa, kai jis pakeldavo ranka- duodavau atgal...
Blogiausias rezultatas- sulauzytos durys

Galu gale supratau, kad mes kartu-nepagyvensim.
Neteisinu jo del smurto ir tuo labiau nekaltinu saves...
Tiesiog supratau, kad jam reikia moters- pilkos pelytes. Tos kuri bus visada namie, niekada nepaklaus kur jis buvo ir ka veike, visada leis jam daryti ka nori kada nori ir pan...
As ne tokia. Man reikia su vyru ir pakalbet, ir i kluba ar bara nulekt. Tiesiog lygiavertes partnerystes. Deja jos niekad nebuvo...
Uztai dabar jau pusmeti gyvenam atskirai. As planuoju skyrybas, o jis vis nesusitaiko su mintimi, kad ji palikau. Galvoja, kad grisiu....