QUOTE(Subjektyvi @ 2011 02 02, 10:33)
Ši šeima padarė kelias esmines klaidas: turėjo nepakankamas pajamas, todėl nesukaupė turto ir neturėjo pakankamai santaupų, kad oriai gyventų. Tik tiek. Jei vyro uždarbio pakako tik tam kartui gyventi, tai toks netoliaregiškumas logiškai atvedė prie tokių problemų.
Jeigu apie šią šeimą, tai, taip, jie padarė klaidų, bet ne todėl, kad turėjo nepakankamas pajamas. Vyro uždarbis tikrai nebuvo toks, kad gyventi tik tam kartui. Tik jis padarė klaidą, kad visas pajamas atidavė į tvarkyti žmonai, o ji gyveno "lengvai", tikrai netaupė juodai dienai. Leido pinigus labai plačiai, beje, ji "geros dūšios" žmogus, tad kurį laiką išlaikė ir kelis giminaičius, ir draugams padėjo, kartais išlaidos būdavo visai neprognozuojamos. Nemaža dalis pinigų buvo invvestuoti, tačiau nesėkmingai... Jiems labai galvos dėl to neskaudėjo, nes šiaip pinigų visada pakako. Buvo jų ir prikaupta kažkiek, bet vyro liga pareikalavo tikrai ne kuklių išlaidų, juk kartais gydymas iš tiesų siekia jau ne kelis, o keliasdešimt tūkstančių per mėnesį.
O atsakant į temos klausimą, aš išsilaikau pati. Buvęs vyras manęs neišlaikė niekada, nei kai buvau nėščia, nei kol auginau vaikutį. Šiuo metu užirbu daugiau, negu mano draugas, bet nei aš jo neišlaikau, nei jis manęs

Jeigu auginčiau antrą vaikutį, tikrai norėčiau bent metus ar porą praleisti namuose. Ilgiau manau, kad ne, nes pasiilgčiau savo darbo ir veiklos. Mano darbas sunkus, nenormuotas valandomis, tad būna, kad užsitęsia arba dirbu namuose, bet man jis tikrai patinka.
Mano tėvas uždirba tiek, kad mama galėtų nedirbti ir jis tai jai ne kartą siūlė, nes mamos uždarbis yra visai nedidelis (tiesa, jaunystėje jie abu uždirbo vienodai). Be to, abu tėvai jau pensijinio amžiaus ir mama tikrai galėtų ilsėtis, bet ji nenori. Jai daug smagiau dirbti, turėti savų pinigų, turėti užsiėmimą, juolab, kad mes, vaikai, jau esame suaugę, savo vaikus auginamės patys ir anūkų auginti jai nereikia.
Gal todėl ir mano toks požiūris - iš šeimos.