Ar jūsų vyrai pilnai išlaiko šeimą?

Tai jis irgi kažką daro?
kodėl jūs nesusitvarkot su darbu? ar už tokį krūvį ir mokama atitinkamai? jei taip-ar verta tiek arti?

ta pati as irgi galvoju ar verta as priklausau nuo klientu su darbu as pilnai susitvarkau , tik apmirusi sritis kurioje as dirbu, krize

na matot, viskas šiame gyvenime priklauso nuo pasirinkimo. jūs pasirinkote taip.

Mano vyras pilnai išlaiko šeimą. Aš dirbu, studijuoju, palankau ir kursus. Gaunu pajamas gal 2kart didesnes nei vyras ir jas visas išleidžiu šeimos svajonėms- tiek asmeninėms kiekvieno, tiek bendroms.

kaip čia taip? vyras pilnai išlaiko, nors jūs uždirbat daugiau kas čia per....

Tai ir reiškia, kad tos algos ir užtenka pilnai vienos.

Bet ir yra esmė tame,kad vyras vadovauja tame. Jei jis uždirba pinigus, tai jis ir gali leisti ar neleisti žmonai dirbti. O jei žmona nori nedirbti,nori,kad vyras ją išlaikytų, bet tas vyras tiek neuždirba, kad taip būtų, tai kuris kaltas-ar tas kuris neuždirba, ar tas kuris to nori?
Ir nereikia kurti pasakų,kad jau tokia ideali ta šeima yra , kur vyras žmonai neleidžia ar nenori,kad ji dirbtų, ir ją išlaiko. Yra tokių gal ir tvirtų šeimų, bet jų vienetai. Dažniausiai vienas dėl padėties valdymo eina į kairę, kitas ilgainiui dėl neturėjimo ką daryti, nes nei tie kursai, nei dar kas nepanaudota praktikoje netenka prasmės, žmogus be prasmingos veiklos pradeda degraduoti, kaip asmenybė.
Tu pasižiūrėk įvairiose akcijose, gerumo, įvairiuose projektuose, asociacijose, pagalbos grupėse, visos Lietuvos mąstu, kiek tokių namų šeimininkių ten yra, ogi galima sakyt nei vienos, nei viena turėdama daug laisvo laiko, jo neskiria geriems darbams, tose grupėse kaip tik dirbančios, gal pavargusios, bet gerus darbus darnačios moterys, kartais kad padarytų kažką, nuo darbo atsiprašinėjančios.

Pamąsčiau. Nesutinku pikta vyro. po darbo kartu grįžtam. Nėra kaip sutikti. Nagai, tai tiesa, ne tokie išdailinti. Dabar susimąsčiau, gal tai gyvenimo prasmė. Aš vakar po darbo užsiėmiau tapyba. Gal reik nustot gailėtis
Papildyta:


Tada truputį meluojate. Nes ir jūsų algos tenka šeimos svajonėms. Vadinasi, prisidedate.

Tai gi tiek rašyta, kiek ta moteris duoda šeimai ir kiek sukuria pridėtinės vertės. Ar tai, kad ji netvarko namų, nelygina, nešveičia santechnikos, nedaro tų buitinių darbų - nieko neduoda, nesukuria? Juk tai nedideli pinigai, tas namų tvarkymas, kai pagalvoji. Sąlyginai nedideli, čia kaip kam, bet faktiškai yra smulkmena, palyginus su tuo, kiek jie išleidžia kitiems poreikiams.




O žinai kas yra "perdegusios lemputės" sindromas? Kai imi ir vieną dieną perdegi, nuo to begalinio lakstymo ir ardymosi. Gal tau tai teikia malonumą, o jei vieną dieną patrūksi? O jei kita perdega, tai ji jau tuščia vieta? Tiesiog pavargsta ir nusprendžia, kad jai to nebereikia. Ir gerai, jei tas plėšymasis savanoriškas, o jei kažko tikimasi iš to, kad kažkas dar įvertins, padėkos. O jei pasakys vėliau, kad "pati durna buvai, kam čia reikėjo". Supranti, niekam to nereikia, iš esmės, tik tau pačiai. Tai kodėl tavo asmeninis gyvenimo būdas turėtų būti dogma, taisyklė visai visuomenei, t.y. visoms moterims. Va kokia aš, o jūs, kurios tiek ar to nedarote esat niekas, nesukuriat, nieko neduodat. Ką duodi tu - labai subjektyvus vertinimas. Gal tu labai daug ką darai, kaip pati galvoji, bet nieko neduodi ir nieko nesukuri. Nepagalvojai apie tai?

Jeigu apie šią šeimą, tai, taip, jie padarė klaidų, bet ne todėl, kad turėjo nepakankamas pajamas. Vyro uždarbis tikrai nebuvo toks, kad gyventi tik tam kartui. Tik jis padarė klaidą, kad visas pajamas atidavė į tvarkyti žmonai, o ji gyveno "lengvai", tikrai netaupė juodai dienai. Leido pinigus labai plačiai, beje, ji "geros dūšios" žmogus, tad kurį laiką išlaikė ir kelis giminaičius, ir draugams padėjo, kartais išlaidos būdavo visai neprognozuojamos. Nemaža dalis pinigų buvo invvestuoti, tačiau nesėkmingai... Jiems labai galvos dėl to neskaudėjo, nes šiaip pinigų visada pakako. Buvo jų ir prikaupta kažkiek, bet vyro liga pareikalavo tikrai ne kuklių išlaidų, juk kartais gydymas iš tiesų siekia jau ne kelis, o keliasdešimt tūkstančių per mėnesį.

O atsakant į temos klausimą, aš išsilaikau pati. Buvęs vyras manęs neišlaikė niekada, nei kai buvau nėščia, nei kol auginau vaikutį. Šiuo metu užirbu daugiau, negu mano draugas, bet nei aš jo neišlaikau, nei jis manęs Jeigu auginčiau antrą vaikutį, tikrai norėčiau bent metus ar porą praleisti namuose. Ilgiau manau, kad ne, nes pasiilgčiau savo darbo ir veiklos. Mano darbas sunkus, nenormuotas valandomis, tad būna, kad užsitęsia arba dirbu namuose, bet man jis tikrai patinka.
Mano tėvas uždirba tiek, kad mama galėtų nedirbti ir jis tai jai ne kartą siūlė, nes mamos uždarbis yra visai nedidelis (tiesa, jaunystėje jie abu uždirbo vienodai). Be to, abu tėvai jau pensijinio amžiaus ir mama tikrai galėtų ilsėtis, bet ji nenori. Jai daug smagiau dirbti, turėti savų pinigų, turėti užsiėmimą, juolab, kad mes, vaikai, jau esame suaugę, savo vaikus auginamės patys ir anūkų auginti jai nereikia.
Gal todėl ir mano toks požiūris - iš šeimos.

Jus matote ir zinote tik tai ka rodo viesai ir kas nori buti matomas.

Aimeja, o žinai ką reiškia "abiejų susitarimo reikalas"? Abu susitaria, abu tenkina. Kodėl vis pritempi prie to, kad vyras kažkoks valdovas, feodalas, o žmona nuolanki vergė.

Jau kitoje temoje kalbėjome apie tai, kiek moterų savanoriškai pasirenka NŠ gyvenimą. Tos, kurių vyrams tenka migruoti iš vienos šalies į kitą, pagal kontraktus ar verslo ypatumus, darbo specifiką: sportininkai, diplomatai, samdomi darbuotojai, karininkai ir pan.. Ar tai, kad jos pasirenka tokį gyvenimo kelią, yra "nieko nesukuriančios" ir nieko neduodančios? Jos yra parama, palaikymas, šeimos puoselėtojos. Dar dabar vis dar daug reiškianti frazė "žena oficera", iš anų laikų. Kas moka skaityti rusiškai, geras pavyzdys, ką reiškia būti tokia žmona:

"жена офицера-это высочайшее звание!она способна в любой момент собрать все вещи в доме и в течении 24 часов перейти на новое место жительства. и жить, заводить новые знакомства, при этом ухаживать за собой и за мужем у которого подъем может быть и в 4 и в 5 утра и рабочий день может затянуться месяца на 2.жить там, где нет газа, воды отопления, в закрытой части(список можно продолжать).нормальная женщина даже подумать не может о том, что переносят жены офицеров.они стоят на страже Родины вместе со своими мужьями и и оборона того места где мы живем частично тоже зависит именно от жен."