Labas
Noreciau,kad pasidalintumet savo patirtimi, ar imanoma visiskai nebendrauti su tevais. Man 23 jau kuris laikas gyvenu su draugu, o jo, mano mama nekencia,,, visiem piesia koks jis baisus zmogus ir panasiai. As nebezinau kaip man elgtis, ji nuolat ant jo taip uzsipuola apsaukia prie zmoniu, jam 28 metai mes senai nuo mamos nebesam finansiskai priklausom tiksliau ir nebuvome, jinai isivaizduoja kad mums labai padeda duodama bulviu ir mesos... visiems pasakoja kad mes kieviena savaitgali griztam (o griztam karta i menesi) prikrauna pilnas tases duoda pinigu ir pan... Neseniai atsikraustem i vilniu bet ir cia nerandam ramybes nuo jos, po paskutinio barnio man draugas nusprende galutinai nebebendrauti jokiais klausimais vengti susitkimu. Turiu nostabia drauge ir jos mama, as pasimetuis klausiau ar tikrai mano draugas tokspabaisa, bet nei ji nei kiti zmones kurie su mumis bendrauja nera blogo zodzio pasake apie ji, jis labai geras jis stengiasi dirbti kabintis i gyvenima turi nuostabias rankas darbui ir gera sman stengiasi kad galetume sustuokti ir kurti seima. Mes kartu 3 metai. Mama mane kaltina nebutais dalykais, jos nuomone ture sedeti pas ja kaime ir padeti jai darbuotis , mano brolis su drauge yra idealai (jie jau ilgai kartu ir jos tevai labai turtingi, jie 6 metai kartu jai 21, mano broliui 24) mano mama samoningai renka infrmacija apie mano drauga jo seima ir pan...as nebegaliu nebezinau kaip man elgtis, sirdis plysta nes po visko kas ivyko as vistiek myliu savo mama, su vyresniuoju broliu net labas nepasakom vienas kitam... as ir mokslus baigiau ir darbus kelis dirbau vasarom, as nesuorantu kas su mumis blogai kad sitaip jinai musu nekencia...
kalbetis su ja as jau nebeturiu kantrybes nes bandyti irdoyti savo tiesa NEIMANOMA, viska dariau ir namo gryzdavau ir darbuotis padedavau ir ldovanas veziau ... atkeiskit issipleciau bet viduje toks chaosas taip spaudzia gerkle... visa sita kose jau tesias kokie .. ka kokie nuo musu draugystes pradzios jau viskas prasidejo... jinai man kala i galva kad mane paliks kad mes netinkam viens kitam... mes is veido bruozu labai panasus musu gyvenimo prasme panasi mums taip gerai kartu, atrodo tikrai vat mano pusele 
i kaltina ji kad jis nieko neturi... jis turejo imone bet teko uzdaryti neperseniausiai... nebezinau ka mums galvoti vis klausiam saves kodel sitaip yra gal mes istikruju labai labai blogi zmones...
Noreciau,kad pasidalintumet savo patirtimi, ar imanoma visiskai nebendrauti su tevais. Man 23 jau kuris laikas gyvenu su draugu, o jo, mano mama nekencia,,, visiem piesia koks jis baisus zmogus ir panasiai. As nebezinau kaip man elgtis, ji nuolat ant jo taip uzsipuola apsaukia prie zmoniu, jam 28 metai mes senai nuo mamos nebesam finansiskai priklausom tiksliau ir nebuvome, jinai isivaizduoja kad mums labai padeda duodama bulviu ir mesos... visiems pasakoja kad mes kieviena savaitgali griztam (o griztam karta i menesi) prikrauna pilnas tases duoda pinigu ir pan... Neseniai atsikraustem i vilniu bet ir cia nerandam ramybes nuo jos, po paskutinio barnio man draugas nusprende galutinai nebebendrauti jokiais klausimais vengti susitkimu. Turiu nostabia drauge ir jos mama, as pasimetuis klausiau ar tikrai mano draugas tokspabaisa, bet nei ji nei kiti zmones kurie su mumis bendrauja nera blogo zodzio pasake apie ji, jis labai geras jis stengiasi dirbti kabintis i gyvenima turi nuostabias rankas darbui ir gera sman stengiasi kad galetume sustuokti ir kurti seima. Mes kartu 3 metai. Mama mane kaltina nebutais dalykais, jos nuomone ture sedeti pas ja kaime ir padeti jai darbuotis , mano brolis su drauge yra idealai (jie jau ilgai kartu ir jos tevai labai turtingi, jie 6 metai kartu jai 21, mano broliui 24) mano mama samoningai renka infrmacija apie mano drauga jo seima ir pan...as nebegaliu nebezinau kaip man elgtis, sirdis plysta nes po visko kas ivyko as vistiek myliu savo mama, su vyresniuoju broliu net labas nepasakom vienas kitam... as ir mokslus baigiau ir darbus kelis dirbau vasarom, as nesuorantu kas su mumis blogai kad sitaip jinai musu nekencia...
kalbetis su ja as jau nebeturiu kantrybes nes bandyti irdoyti savo tiesa NEIMANOMA, viska dariau ir namo gryzdavau ir darbuotis padedavau ir ldovanas veziau ... atkeiskit issipleciau bet viduje toks chaosas taip spaudzia gerkle... visa sita kose jau tesias kokie .. ka kokie nuo musu draugystes pradzios jau viskas prasidejo... jinai man kala i galva kad mane paliks kad mes netinkam viens kitam... mes is veido bruozu labai panasus musu gyvenimo prasme panasi mums taip gerai kartu, atrodo tikrai vat mano pusele i kaltina ji kad jis nieko neturi... jis turejo imone bet teko uzdaryti neperseniausiai... nebezinau ka mums galvoti vis klausiam saves kodel sitaip yra gal mes istikruju labai labai blogi zmones...
Mano santykiai su mama puikus,jokio kisimosi niekada nebuvo ir nera esam geriausios drauges 
o su tevu is viso nebendrauju,tai ir reguliuoti nieko negali 
o su tevu is viso nebendrauju,tai ir reguliuoti nieko negali
Didžiuojuosi kad turiu būtent tokia mamą. sutariam 90 procentų klausimų. ji tokia stipri moteris, organizuota, veikli. stengiuosi į ją lygiuotis. Taip pat pat ji tolerantiška iš leidžia man ekpermentuoti, reikšti save, tačiau nenumoja į tai ranka, pavyzdžiui kai susiruošiau dažyti plaukus abi žiurinėjome atspalvius koks man labiau tiktų. pries priimant sprendimą vertis auskarą kartu zėjom video kaip veria, ieškojom info apie priežiūrą. kartais kai būnu pas draugių dar labiau džiaugiuosi tuom kokia mano mama yra.
QUOTE(Jūra_ @ 2004 03 03, 13:52)
Kaip Jums sekasi sutarti su savo motinomis ir apskritai su tevais?
Mano mama niekada neleido sau kištis nei į mano,nei į sesers gyvenimą(paauglystė nesiskaito),matyt todėl mes puikiai sutariam
A.a.tėvukas mėgdavo kartais pamokyti kaip tesingai gyventi jo nuomone,bet mama-niekada
na nesinori cia taip jau labai varyti ant tu tevu, bet... mano tevai yra labai koncervatyvus zmones, senovisku paziuru ir istikinimu, o ypac kas liecia vaikinus... nuo 16 m. turejau drauga, draugavom apie 6 m., issiskyrem. tevai nuolat aiskindavo kad mums niekas neiseis, niekados neleisdavo likti nakvoti nei jam nei man pas jy, o ka kalbet apie gyvenima kartu ir t.t... tevas apskritai nebendraudavo ne tik kad su mano draugu, bet ir draugem, sededavo susiraukes pastoviai nepatenkintas... jausdavausi gana nemaloniai... mama nuolat viska sniukstinedavo, kraustydavo rankinukus, kisenes, pinigine... zodziu savo asmeninio gyvenimo kaip ir neturejau kad ir sulaukus virs 20 m... galu gale atsirado kitas vaikinas, siek tiek vyresnis, taciau vedes.... va tada ir prasidejo kosmaras, kuris tesėsi apie 2 m. Mama sako kad jau atseit susitaike su viskuo, bet zinau kad pries kitus zmones nepatoginasi del mano draugo, tevas tyli, beveik nebendraujam... siuo metu vis dar kompleksuoju del to kad draugas issiskyres, turi vaika ir tikriausiai kompleksuosiu visa gyvenima, kadangi man jie ivare kazkokia paranoją... ir nesuprantu ka as tokio padariau kad taip reikia elgtis su savo vaiku????
QUOTE(juodojix @ 2010 10 01, 15:08)
na nesinori cia taip jau labai varyti ant tu tevu, bet... mano tevai yra labai koncervatyvus zmones, senovisku paziuru ir istikinimu, o ypac kas liecia vaikinus... nuo 16 m. turejau drauga, draugavom apie 6 m., issiskyrem. tevai nuolat aiskindavo kad mums niekas neiseis, niekados neleisdavo likti nakvoti nei jam nei man pas jy, o ka kalbet apie gyvenima kartu ir t.t... tevas apskritai nebendraudavo ne tik kad su mano draugu, bet ir draugem, sededavo susiraukes pastoviai nepatenkintas... jausdavausi gana nemaloniai... mama nuolat viska sniukstinedavo, kraustydavo rankinukus, kisenes, pinigine... zodziu savo asmeninio gyvenimo kaip ir neturejau kad ir sulaukus virs 20 m... galu gale atsirado kitas vaikinas, siek tiek vyresnis, taciau vedes.... va tada ir prasidejo kosmaras, kuris tesėsi apie 2 m. Mama sako kad jau atseit susitaike su viskuo, bet zinau kad pries kitus zmones nepatoginasi del mano draugo, tevas tyli, beveik nebendraujam... siuo metu vis dar kompleksuoju del to kad draugas issiskyres, turi vaika ir tikriausiai kompleksuosiu visa gyvenima, kadangi man jie ivare kazkokia paranoją... ir nesuprantu ka as tokio padariau kad taip reikia elgtis su savo vaiku????
na kad nesi labai padori dukrelė...ty nebuvai.
QUOTE(Priklausoma @ 2010 10 01, 17:38)
na kad nesi labai padori dukrelė...ty nebuvai.
iš kur Jūs žinot kokia buvo? 
mano tėvas panašaus mąstymo kaip ir tos panelės (neįsidėmėjau vardo) 
mama super žmogus, o bet va tėvas
siaubas, galiu drąsiai pasakyt kad jo nekenčiu ir jam tą esu sakius.. yra už ką... 
QUOTE(juodojix @ 2010 10 01, 15:08)
na nesinori cia taip jau labai varyti ant tu tevu, bet... mano tevai yra labai koncervatyvus zmones, senovisku paziuru ir istikinimu, o ypac kas liecia vaikinus... nuo 16 m. turejau drauga, draugavom apie 6 m., issiskyrem. tevai nuolat aiskindavo kad mums niekas neiseis, niekados neleisdavo likti nakvoti nei jam nei man pas jy, o ka kalbet apie gyvenima kartu ir t.t... tevas apskritai nebendraudavo ne tik kad su mano draugu, bet ir draugem, sededavo susiraukes pastoviai nepatenkintas... jausdavausi gana nemaloniai... mama nuolat viska sniukstinedavo, kraustydavo rankinukus, kisenes, pinigine... zodziu savo asmeninio gyvenimo kaip ir neturejau kad ir sulaukus virs 20 m... galu gale atsirado kitas vaikinas, siek tiek vyresnis, taciau vedes.... va tada ir prasidejo kosmaras, kuris tesėsi apie 2 m. Mama sako kad jau atseit susitaike su viskuo, bet zinau kad pries kitus zmones nepatoginasi del mano draugo, tevas tyli, beveik nebendraujam... siuo metu vis dar kompleksuoju del to kad draugas issiskyres, turi vaika ir tikriausiai kompleksuosiu visa gyvenima, kadangi man jie ivare kazkokia paranoją... ir nesuprantu ka as tokio padariau kad taip reikia elgtis su savo vaiku????
nepilnametė nori miegot legaliai su draugu ir pyksta, kad tėveliai nesupranta....
o vedęs kai atsirado, jiems ką, šokinėt iš džiaugsmo???
Jei ji gyveno tėvų namuose, tai ko purkštaut?
aš ir pykau kad tėvai man neleidžia pas draugą miegot arba kad draugas miegotų pas mane.. čia juk jaunystė norisi būt labai suaugusiai.. tėvai teisūs kad neleidžia miegot bet jei mato kad rimtai draugauja dažnai būna kartu tai kodėl gi ne... juolab jei jau norės 
tai ras kur ir dieną tai padaryt čia nebūtina miegot vieniems pas kitus kitą kartą kai miega kartu kaip tik nieko nedaro ir čia nesvarbu pilnametis ar ne.. 
o dėl vedusio... jei panelė jau yra pilnametė tai jos reikalas su kuo jai susidėt sakyčiau jinai pati sau šeimininkė... manau Tėvai turi palaikyt patart vaikuj kas geriau kas blogiau o nemoralizuoti juolab kai esi pilnametis nesvarbu kad pas juos gyveni kaip pasiklosi taip išsimiegosi ereikia iš keliš sakiniš susidaryt įspūdį kad pasileidus 
QUOTE(Priklausoma @ 2010 10 01, 21:08)
nepilnametė nori miegot legaliai su draugu ir pyksta, kad tėveliai nesupranta....
o vedęs kai atsirado, jiems ką, šokinėt iš džiaugsmo???
Jei ji gyveno tėvų namuose, tai ko purkštaut?
o vedęs kai atsirado, jiems ką, šokinėt iš džiaugsmo???
Jei ji gyveno tėvų namuose, tai ko purkštaut?
as nesakiau kad man jau butinai nuo tos 16 m. reikejo miegot... rasiau kad draugavom 6 m., t. y. nemazas laiko tarpas manyciau, nejau jie tokie naivus ir isivaizdavo kad mes tik vaikstinejam uz rankuciu susikibe? kaip viena forumiete sake, jei noras bus tai bet kur tai gali padaryti... o del to vedusio, beje jau issiskyrusio - nebuvau as jo skyrybu priezastimi, nejau jeigu issiskyres tai ne zmogus? aisku sokinet is dziaugsmo nebuvo del ko, jiems buvo sokas... bet ar laisvas, ar issiskyres nei vienas nebuvo geras ir tikriausiai nebus
na, bet siuo metu jau lyg ir su sia mintim apsiprato ir as jau nebe paaugle, gyvenu kartu su juo, bet pas tevus atvaziavus vis dar jauciasi itampa ir nzn kiek laiko dar ji jausis...
