Ar pasakojate jai viską net ir pačius intymiausius dalykus?
aš labai gerai sutariu su savo mama. Patart pataria, bet nesikiša. Galiu su ja kalbėtis apie viską, tiesa, intymiausias dalis vis tiek pasilieku sau.
QUOTE(Ne_gera @ 2006 08 15, 13:03)
Kaip manot ar įmanoma, kad mama būtu geriausia drauge? Ar pasakojate jai viską net ir pačius intymiausius dalykus?
Ar pasakojate jai viską net ir pačius intymiausius dalykus? Aš su mama ne geriausios draugės, niekad jomis nebuvom. Bet kištis - nesikiša nei mano nei jo mama
na mamos kaip ir neturiu 12 metu, isvaziavo su teciu i uzsieni kai man buvo 11 metu 
tad visa paauglyste buvau be mamos. mociute yra mociute 
su mama susiskambiname ti tel, arba per emeilus arba sms. kalba buna labai banali ir konkreti. Istikruju yra toks susvetimejimas, o noreciau kad mano mama man butuvos ne geriausia drauge. Siaip gyvenimo nereguliuoja ir nesikisa, bet finansiskai siek tiek padeda 
tad visa paauglyste buvau be mamos. mociute yra mociute su mama susiskambiname ti tel, arba per emeilus arba sms. kalba buna labai banali ir konkreti. Istikruju yra toks susvetimejimas, o noreciau kad mano mama man butuvos ne geriausia drauge. Siaip gyvenimo nereguliuoja ir nesikisa, bet finansiskai siek tiek padeda
Gerai sutariu tiek su savo, tiek su vyro mama, santykiai šilti 
. Nei viena iš mamų nesikiša į mūsų gyvenimą, dėl to aš esu joms dėkinga. Jau net šešuras visai neseniai pasakė, kad geriau su manim nesiginčyti, nes vistiek bus taip kaip aš pasakau.
Kartais pasikalbam su mama ir intymiom temom. Kadangi pati auginu dukrą, jai visad sakau, kad su manim gali pasiklabėti bet kokia tema. Kol kas (tikiuosi ir toliau taip bus) ir sūnus su manim kalbasi visom jam rūpimom temom.
. Nei viena iš mamų nesikiša į mūsų gyvenimą, dėl to aš esu joms dėkinga. Jau net šešuras visai neseniai pasakė, kad geriau su manim nesiginčyti, nes vistiek bus taip kaip aš pasakau. Kartais pasikalbam su mama ir intymiom temom.
Kadangi pati auginu dukrą, jai visad sakau, kad su manim gali pasiklabėti bet kokia tema. Kol kas (tikiuosi ir toliau taip bus) ir sūnus su manim kalbasi visom jam rūpimom temom.
Su savo mama visada gerai sutariau ir kaip nekeista su vyro mama irgi silti santykiai sieja,nors daug kur musu nuomones ir nesutampa 
QUOTE(Cikadelė @ 2005 01 16, 16:45)
o as noreciau gyventi kitame mieste 
nes kazkaip palyginu ir matau, kad uosviai manim rupinasi kur kas labiau nei mano tikrieji tevai as nenoiriu taip galvoti ar sakyti apie savo tevus, bet savo tokiu elgesiu jie mane ksaudina, priveda iki asaru 
nes kazkaip palyginu ir matau, kad uosviai manim rupinasi kur kas labiau nei mano tikrieji tevai
as nenoiriu taip galvoti ar sakyti apie savo tevus, bet savo tokiu elgesiu jie mane ksaudina, priveda iki asaru Oi kaip man pažįstama tavo situacija
Po to, kai ištekėjau, mamai tapau priešu, visa vyro giminė tapo atseit sąmokslininkais prieš ją, karo stovis šeimoje. Nesusikalbu su savo motina juodai.Kartasi juodso mintys lenda jso atžvilgiu.Bet čia paskaičiusi supratau, kad ne amn veinai taip š... dėl santykių su mama. Tia turbūt neišprendžiamos problemos ir senos kaip pats pasaulis. Norėčiau ir aš gyventi mažų mažiausiai kitoje valstybėje, kqd atsiknistų ji vieną kartą ir amžiams.AIšku, čia turbūt tau nebeaktuali tema, ns matau, kad žinutę rašei veik prieš du metus...Papildyta:
QUOTE(Klim @ 2006 08 15, 00:32)
Ji valdinga, o aš nepriklausoma. Visada dėl to nesutarėme. Bet labiausiai santykiai pašlijo, kai susitikau savo gyvenimo meilę - jos manymu, visai man netinkantį žmogų. Kas keisčiausia, iki vestuvių nelabai ir kišosi (turbūt tikėjosi, kad pati apsigalvosiu), o po - prasidėjo košmaras. Tas ne taip, tas blogai, o štai P-skių sūnus žinai koks??? O kad tau tokį vyrą gavus... Ir giminių vis prašė, kad mane į protą atvestų. Kai dukters laukiausi, mamos prašymu teta skambinėjo ir vis aiškino, kad privalau su vyru išsiskirti. Dabar... na, pagerėjo santykiai, nebelenda; aš jau septintus metus laiminga su savo vyru, gal suprato, kad taip jau ir bus. Bet ypatingos šilumos tai kažkaip ir nėra, nejaučiu nostalgijos, aplankau ją nes taip reikia, nes noriu, kad anūkai su močiute bendrautų.
Bet... nežinau, duktė turbūt kažką jaučia, nedega noru pas močiutę važiuoti. Mama, kai dukters laukiausi, labai pyko, kad pastojau, kad drįsau su ja nepasitarusi. Gal dėl to?
Bet... nežinau, duktė turbūt kažką jaučia, nedega noru pas močiutę važiuoti. Mama, kai dukters laukiausi, labai pyko, kad pastojau, kad drįsau su ja nepasitarusi. Gal dėl to?
Skaitau ir lyg tai būčiau aš. Lygiai tokia pati situacija.Mama negai pakęsti mano vyro dar nuo tada, kai nebuvome vedę. Nor stiesą sakant nebuvo nei vieno mano draugo iki tol, kuris jai būtų tikęs.Dabar tai karo kirvsi iškastas.Tokai būsena, kad viena kitos išsižadėjom.Nebegaliu su aj bendraut, nes prikalbėjo ne tik apei mane, bet ir apie mano vyrą tokių abisių dalykų, už kuriuso neįmanoam atleist....
Mes su mama esam per daug skirtingos, kad būtumėm draugės. Ir pastebėjau, kad jei rečiau matomės, tai mūsų santykiams tik į naudą. Aišku, dažnai susiskambinam telefonu. Ji visada sakydavo, kad nori būti mūsų su broliu draugė, bet jos toks charakteris, kad kol gerai, tai gerai, o kai supyksta, tai tavo žodžius gali panaudoti labai skaudžiai prieš tave. Todėl mūsų su broliu yra toks kaip ir nerašytas susitarimas, kad mamai pasakojam tik smulkmenas, o rimtų dalykų vengiam,arba sakom tik dalį.
Dziaugiuosi, kad su mama gerai sutariu,visada pirmoji atsiranda istikus bedai, visada pirmiausia kreipiuosi i ja, o anyta niekada nesikisa i musu reikalus. Kazkaip jai pavyksta suderinti viska.Meile savo sunui, anukams ir palankuma man. Nzn ar anyta mane taip jau labai myli, kaip savo vaikus, bet iskilus konfliktui su vyru, stoja mano pusen, su zodziais "mes moterys, turim laikytis kartu"
Oi kaip ji man aiškiūna gyventi, kartais taip užknisa kad net rinkteliu durimis ir išeinu
Man mano mama labai super 
Nesikisa, gyvenimo nereguliuoja. Buvau auklejama taip, kad "Esi savarankiskas, suaugs zmogus, pati zinai, kas tau geriau". Niekada nebuvau varzoma (na gal ankstyvoj paauglystej
), sprendimus ji man leisdavo nuspresti paciai, ji tik pasakydavo savo nuomone. Ir ka, uzaugau savarankiska, nenusivalkatavusi asmenybe, pati atsakanti uz savo veiksmus.
Del vaikinu irgi jokiu priekaistu. Nors buvau tokioj situacijoj, kad daugelis mamu turbut piestu butu stojusios ar grieztai uzdraudusios, o ji man leido rinktis paciai. Ir tikrai nenusivyle
Nesame su ja geros drauges, per daug su ja neatvirauju.
Nesikisa, gyvenimo nereguliuoja. Buvau auklejama taip, kad "Esi savarankiskas, suaugs zmogus, pati zinai, kas tau geriau". Niekada nebuvau varzoma (na gal ankstyvoj paauglystej
), sprendimus ji man leisdavo nuspresti paciai, ji tik pasakydavo savo nuomone. Ir ka, uzaugau savarankiska, nenusivalkatavusi asmenybe, pati atsakanti uz savo veiksmus. Del vaikinu irgi jokiu priekaistu. Nors buvau tokioj situacijoj, kad daugelis mamu turbut piestu butu stojusios ar grieztai uzdraudusios, o ji man leido rinktis paciai. Ir tikrai nenusivyle
Nesame su ja geros drauges, per daug su ja neatvirauju.
QUOTE(linmauric @ 2006 10 09, 19:37)
Oi kaip ji man aiškiūna gyventi, kartais taip užknisa kad net rinkteliu durimis ir išeinu
oi mano identiska situacija..;-)))
pas mama namuose niekada neiseina uzrtukti ilgiau nei pusvalanduka;-))) o tada jau pradedu jausti, kad laikas eit lauk kol koliotis nepradejom;-))
