Jūsų santykiai su motinomis

man su mama kazkaip normaliai bendrauti iseina tik telefonu. na bet kai susitinkam tai atrodo, kad tuoj kibsim viena kitai i atlapus. na negali ji niekaip be savo komentaru ir sarkzmo gaideliu na as stengiuos nutylet nekreipiant demesio, bet kiek taip galima? reta syki musu bendravimas baigiasi graziuoju.

Mes su mama draugės. Dalinamės savo problemomis ir išgyvenmais .
Su anyta kitaip. Mes su vyru jai dar nesubrendę, "nepilnamečiai" vaikai, kuriuos reikia pamokyti ir paauklėti (nors artėja jubiliejus su trejetuku priekyje). Po truputį jaučiu, kad vyras pas mano mamą mieliau važiuoja.

Mano mama , nors linkusi vadovauti, bet as jau pripratau. Nezinau ka be jos daryciau. Buvo salia, kai "isitaisiau" mastita... turbut butu buve nekokios pasekmes, nes neiskart supratau kas atsitiko, o ji tik staigiai suriktavo kompresiukus, liepe gulet ir mazaja rupinosi. Salia, kai noriu su kuo pasikalbeti apie seimyninius klausimus... Ji nera saliska.
Ir seip, kai tik reikia patarimo - pirmiausia pas ja.
Gimus dukrytei pradejau ja geriau suprasti - jos rupesti, nerima ir kitas "paranojas".
MYLIU MAMA LABAI, LABAI

Liūdna, bet su savo mama konfliktuoju dažniau ne su savo vyru. Ji vis dar stengiasi mane mokyti, perpspėti, nurodinėti...Ne vieną kartą esu sakiusi, kad aš jau pati turiu savo vaikus ir gyvenu savo gyvenimą. Nenori ji to suprasti

Su mama aš ir sesuo sutariam labai gerai, nes ji be galo tolerantiška, niekada neprimeta savo nuomonės. Jai visada rūpi, kaip mums ir anūkams sekasi. Visiems kaimynams pasakoja, kad jos žentai ir anūkai patys geriausi. Ji gyvena kaime, bet visiškai nėra tamsi moteriškė, o jai jau virš 70. Vasarą kiekvieną savaitgalį važiuojame į tėviškę, kartu dirbame darbus, ten leidžiame atostogas. Nedideliam mūsų žemės ūkiui ji protingai vadovauja, o mes visi klausome ir vykdome . Nuo pat paauglystės ji paisydavo mūsų nuomonės, nebuvo taip, kad pasakiau ir baigta. Beveik kasdien susiskambiname. Nesame draugės, bet labai mylime ir gerbiame mamą ir močiutę.

Mano mama....? Nezinau, bet normalaus bendravimo neatsimenu, gal delto, kad ji save visa atidave darbui, bet ne seimai, nors kas is to gauna siandien pensija ir jei ne mes su vyru tai ir nepragyventu. Neturejau nei brolio, nei sesers, nes vis darbas! O man labai truko. Tai ir siandien, kai as laikiuosi trecio vaikelio, aplinkiniai zino, o mano motina ne... nes ji galvojo, kad mano vaikai jau pauge, tai dabar sokinesiu aplink ja....deja man labiau patinka sokineti aplink vaikus.
Kistis i mano gyvenima bande, reguliuoti kazka irgi bande, bet matydama, kad jos komentarai man lygus 0! tai pereme kitas pozicijas, bande vaikams aiskinti, kad as ne taip ka nors darau...tai as jai durys parodziau. Gyvenk su savo komentarais viena. Meile...nezinau, man kazkokiu jausmu tai senai, nusikalbanciai moteriskiai, nera, tik gaila, negaliu suprasti kaip mes tokios skirtingos. Man namai ir vaikai pirmoje vietoje, darbas karjera, tai tik priemone uzsidirbti pinigu, o jei darbas pradeda atimti per daug laiko nuo seimos, ieskau kito budo uzsidirbti pinigeliu (juk ne vien dirbant kitam turesi pinigu). Mano vaikai irgi didelio prieraisumo nejaucia mociutei, nes ji vis ir juos aukleja, tai sukuosena netinka, tai tu pazymi per maza gavai, tai dar aplamai tu negrazi, nes i savo motina panasi. Tai po tokiu komentaru ir vaikai pas ja i svecius nesiverzia. Sunku buna atlaikyti Kucias, nes ir cia negali uzsiciaupti. Nors gyvenime viska ka turiu pasiekiau pati, be jokios pagalbos. Gyvenimas eina, o as dirbu pati svarbiausia darba savo gyvenime, stengiuosi buti gera mama savo vaikams, kai uzaugs vaikai papasakosiu, kaip sekesi.

Esamos ir būsimos Mamos,

SM mamos skyrelyje "Paremkime vaikus" jau paskelbė Kalėdines akcijas. Vieną onkologinams ligoniukams (žiūrėti čia), kitą - remtinoms šeimoms (žiūrėti čia). Vien tik onkologinių ligoniukų būna apie 40 vaikų, remtinose šeimose auga po 2-4 vaikus. Visi jie, kaip ir mes, laukia Kalėdų Senelio.

Gal Jūsų tarpe yra norinčių padėti Kalėdų Seneliui aplankyti šituos vaikus? Gal kas galite prisidėti nedideliu lašeliu, kuris patekęs į mūsų visų sukurtą jūrą, padarys stebuklus? Mamos, nelikite abejingos

Pinigėliai renkami į atskiras sąskaitėles. Visoms norinčioms sąskaitėlės bus išsiųstos per a.ž., tik rašydamos a.ž. pasakykite kam norite paaukoti. Arba užsukite į "Paremkime vaikus" skyrelį.

Mamos, juk reikia tiek nedaug, kad Kalėdos būtų stebuklingos

+333+
2006 vasarinukė

Mano santykiai su mama geri, ji man tiesiog kaip draugė arba sesė. Na kartais stengiasi duoti kokį patarimą, kartais aš juo pasinaudoju, kartais ne. Bet šiaip mes labai gerai sutariame, galime šnekėtis apie viską. Beje, mes gyvename atskirai, tai,manau, irgi šiek tiek reiškia.

Su mama sutariu tik tada kai jai nusileidziu. Gyvenam atskirai, todel per daug kontaktuoti netenka. Mano mama labai valdinga. Nezinau, ar as turiu teise kistis i jos gyvenima, bet viena karta jai po eilinio kisimosi i visu gyvenima ir visos gimines reikalu reguliavimo, pasakiau, kad taip negalima. Rezultatas - esu isvadinta "patologiskai nenormali" ir apskritai "monstras". Va taip ir bendraujam.

na kchem, musu su mama tai ne kokie santykiai...
kazkaip nuo vaikystes nejauciau as to rysio nei su tevu, nei su mama.

na bet ka padarysi. vis tiek labai myliu ir didziuojuos savo tevais

o kad mama reguliuotu gyvenima, tai nepasakyciau... gal net perdaug nereguliavo? nes dabar jau nelabai pakreipsi ka nors

man net buvo truputi skaudu kad nesidomejo mano busimu vyru, kai mes dar draugavom. niekada neklausdavo, kur as nakvoju... kur bunu. po to pasakiau kad turiu drauga tai irgi nieko neklausineja, sau nori nuotrauka parodysiu tai sako AI...

bet dabar kaip tik domisi

Mano mama zino, kad ka besakytu, as padarysiu priesingai.. aisku bando man gyvenimo tiesas isaisskinti bet.. siaip daznai susipykstam, ebt neilgiau 5 minutem, vat kai gyvenau su ja tai buvo kosmaras, isivaizdavo, kad ji man gali viska nurodinet..

Pasiskaičiau čia maždaug visų pasakojimus,na tiesiog ramiau ant širdies pasidarė,aplink mane mano draugai labai myli savo mamas,tarp jų santykiai labai šilti,aš nesakau,kad nemyliu savo mamos,bet jai mūsų meilės nereikia,jau vaikystėje neleisdavo prie saves prisiglausti.Taip norėdavau tokio rūpesčio manim,kaip kitų mamos ir pasikalbėti ir prisiglausti,ji net nepastebedavo kada mes sergam,jau kai iš lovos nekildavom,tada tuoj į ligoninę,pati slaugyti jau ne.O svetimiems tai tokia gera,net pavydas ima.
Papildyta:
Ups.Čia tema ar reguliuoja tėvai kaip gyveni Na man tai tikrai nereguliuoja,nes jai vienodai mano gyvenimas,na tik kartais,kad būtų blogiau kanors pataria.