Jūsų santykiai su motinomis

Na, mes tai visai neblogai sutariam. Aišku, būna visko: kartais pasipykstam, tada taikomės, kalbamės ir t.t. Anksčiau pykomės dažniau, nes kartu gyvenom. Dabar aš atvažiuoju tik savaitgaliais, nes studijuoju ir gyvenu kitur Supratau, ką reiškia pasiilgti, tai ir pykčiai retesni. Šiek tiek pavydžiu toms, kurios sutaria lyg geriausios draugės, tarp mūsų niekada to nebuvo. Sutariam kaip draugės, bet ne geriausios. Yra dalykų, apie kuriuos su mama niekad nešneku, pavyzdžiui, asmeninio gyvenimo smulkmenos ir pan. Kažkaip anksčiau to nebuvo, o dabar jau turbūt per vėlu pradėt...

su tėvais sutariu pakankamai gerai, per daug gyvenimo nereguliuoja. Tačiau tam tikrais klausimais, būna, nuomonė išsiskiria, jie vyresni žmonės ir daugiau palaiko tradicines vertybes.

o as tiesioog nesuprantu, ka jauciu savo mamai - meile ar pykti, viska kartu turbut. kol jos nematau, pasiilgstu, bet kai ja pamatau - tai nebenoriu nieko, visa isitempiu. nezinau, kazkas yra nelabai gerai tarp musu. ji turi tokia savybe - kitus priversti jaustis kaltais, galbut del to nuolat jauciuosi neivykdziusi jos reikalavimu, nuolat bloga, nors atvirai ji to ir neissako. Norisi, kad issakytu, nes pavargau spelioti kas yra kas. Dabar kai susirgau depresija ir jau du metai kankinuosi - mama is viso bijo ka nors ir sakyti. Del to as jauciuosi nekaip, nes nera naturalaus bendravimo, o uzsleptas kazkoks, apsimestine sypsena. Nezinau ka daryti, atsiverti jai visai nesinori, o ir nejausti jokio rysio taip pat sunku

Mano tai labai nori reguliuoti. Šnekant su ja reikia pasverti kiekvieną žodį, nes bet kada jis gali būti panaudotas prieš mane Vos ne mintinai žinau, kaip ji reaguoja į tam tikrus gyvenimo dalykus, kas jai svarbu, o kas tik laiko ir pinigų švaistymas ir atsirenku, ką jai pasakoti. Jei kartais neištvėrus papasakoju ką nors, tai paskui labai pasigailiu, skambina ir pučia miglą, patarimus dalyja ("aš tai daryčiau taip ir taip, o tu daryk kaip nori" ir pan.). Dar, man taip norėtųsi lengvo bendravimo apie šį bei tą, kad ir apie drabužius, šiaip kokius nereikšmingus dalykus ir kaip pavargstu, kai tik nuvažiavus kalbos iškart presideda apie gyvenimą, pasiekimus, kaip reikia gyventi, kaip jie gyventų, kaip yra sunku ir pan. Užknisa nerealiai. Mes su vyru net nebenorim išvis ten važiuoti. Tai apsiribojam keletu kartų per metus. Atrodo būtų nieko, bet bendravimas kažkoks nepilnavertis, sunku, kai į mus žiūrima kaip į kvailelius, nesugebančius savarankiškai priimti sprendimų ir mąstyti, o jie tai visažiniai. Juolab, kad požiūris į gyvenimą pas mus labai skiriasi. Paviešėjus pas juos aš visada užsidepresuoju, nebepasitikiu savo jėgomis ir pan, o atsigaunu tik po keleto mėnesių nesimatymo O vat vyro mama tai super, nei ji reguliuoja gyvenimo nei perša savo nuomonės, su ja malonu bendrauti apie bet ką, jautiesi, kad bendrauji kaip lygus su lygiu ir gerai leidi laiką

paauglysteje pykomes na kaip istekejau ir susilaukia sunaus, tada tik supratau ka reiskia buti mama dabar esam abi pacios geriausios drauges net savo paslaptis pasakau tik jai

Niekada negalejau skustis blogais santykiais su mama. Net ir mano vyras ja gerbia, nes ji isties yra supratinga, palaikanti ir leidzia buti savarankiskiems.
Galbut del to, kad jaunystej ja tevai stengesi kontroliuot ir dabar ji mus supranta ir zino ko tikimes is tarpusavio santykiu

labai myliu mama ji auksine i mano gyvenima nesikisa tik jei reik patarimo ar pagalbos padeda.labai gerai su ja sutariam.be to ir maniskis su ja geruose santykiuose.jo mama taip pat nereguliuoja gyvenimu,gerbiu ja uz tai.turet tokia anyta kokia turiu tiesiog palaiminimas

as labai myliu savo mama, nieko nuo jos nenuslepsi:console: , ji is sypsenos viska supranta, viska issikamantineja, pataria , niu kartais per ilgai ant vieno planuojamo dalykelio uzsiciklina , per daug atsargi , as mokausi is jos , ji auksine, ji mano drauge, as dekoju jai , kad ji yra mano, kartais ziuriu i ja ir galvoju , nejaugi si moteris mane pagimde, ji nuostabi, ji miela, bet kaip jau supyksta....ojojoj! Laikykis...bet viska nugali sypsena , iskart atleidzia pyktis, iseina saulute is po debeselio...

Myliu savo mama ir ash, bet gyvenam toli viena nuo kitos,matomes labai retai, ir kiekvienas susitikimas kaip shvente. Jei trintumemes kaiminystej, abejoju, ar geri santykiai ishliktu... esu i mama, abi valdingos moteros, jau vaikystej pastebejau, kad po vienu stogu daznai budavo mums ankshta...

Cia kazkas rase, kad jaucia mamos baime, tai galiu ir as pasakyti ta pati. Bet is kur ta baime atsiranda, niekaip nesuprantu. Mane tiesiog uzknisa, kai su manim elgesi, kaip su vaiku. Suprantu tevams vaikai visada bus mazi vaikai. Bet paprasciausiai norisi, kad tas bendravimas butu, kaip lygus su lygiu, o ne marst indu plaut, marst i parduotuve arba baik inkct, daryt ka sakau. Jauciuosiu, kaip kokia devynmete. Ji man tiek kompleksu privarius, kad diedo, net negaliu susirasti. Jauciu ir liksiu apipelijus senmerge. Dar negaliu pamirsti, kad kai niekur neistojau, ji man liepe vaziuoti dirbti prostitute i uzsieni. Ir apskritai ji laiko mane tokia niekam tikusi ir niekaip negali pamirsti, kai mano pradiniu klasiu mokytoja pasake, kad as kai baigsiu 9 kl., eisiu dirbti siuveja, tai ji ir tos nuomones iki siol laikosi, nors ja ir nedirbu. Niekada nera mane palaikius, padrasinus, aisku ji lankydavosi mano pasirodymuose ar pan., bet pvz. maciau savo sportininkes ateti, bet ne ji visada laikydavosi nuomones, kad ka mokytojai pasakys del mokslu, vat taip ir suzlugde mano svajones ir viltis, tad apskritai meciau visus burelius nuo 6 kl. ir tik mokyklai ir namuose sededavau, o paskui klausinedavo tu nieko nelankai, tu nieko nenori, i lauka neini, namuose tiktai sedi. Ir dabar pvz. noriu savo versla kurti, tai ji man pareiske, kad as "nepavesiu".
Bet visus siuos marazmus atmetus, tai gal nebloga mama, tik va jos tie pasvaiciojimai apie prostitutes darba tai jau buvo perlenkta lazda, kai visa gyvenima esi dora mergina, nelakstanti su bernais kur papuola, vat cia tas pats, kas su peiliu i nugara gauti. O ka as padarysiu, kad negalejau pavezti tos lietuviskos svietimo sistemos, tai butinai prostitute reikia dirbti, ane, tai galvoju, gal reikejo i atsilikusi mokykla uzdaryti, tai jau tikrai vunderkindas buciau isejusi.

man o mama labai megsta reguliuoti, bet galu gale buna viskas taip, kaip as noriu, nelabai mane priversi...kad ir kaip butu, mama man vistiek geraiusia drauge, nors kartais ir pykstu, zinau, kad blogo nelinki

Kaip sako, Lietuvoj būtų daug mažiau psichologinių problemų, jei žmonės bent kartą per metus galėtų sau leisti paatostogauti kokiai savaitėlei ir jei tėvai nustotų savo suaugusiems vaikams reguliuoti gyvenimą. Čia psichologai įvardija šias dvi dažniausiai pasitaikančias problemas.

Mano tėvai man blogo nelinki, žinau, kad linki tik gero. BET linkėti gero yra viena, o įsivaizduoti, kas yra gerai ir kas mane padarys laiminga yra visai kas kita. Labai dažnai tėvai galvoja, kad žino, jog vienaip ar kitai pasielgus būsi laiminga ir pan., tačiau visai nepagalvoja, kad suvokimas apie laimę gali skirtis ir kad tik jų dukrelė ar sūnelis pats geriausiai žino, ko jam reikia.